- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė siūlo už ukrainiečių deportacijas atsakingus Rusijos pareigūnus traukti į sankcijų sąrašą, o tarptautinę bendruomenę telktis siekiant sustabdyti trėmimus.
„Ukrainoje vykdomas tautos genocidas, kalbu apie Rusijos karinių pajėgų vykdomus grubius Ukrainos vaikų teisių pažeidimus, ciniškai grobiamus suaugusiuosius, kurie prievarta išvežami iš savo namų, Ukrainos, į plačiąją Rusiją ir ten bandoma juos prievarta asimiliuoti, – per spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė P. Kuzmickienė. – Tai mums visiems primena 1941–1952 metų stalinines masines tremtis, neįtikėtinai skaudu, kad tai vyksta šiandien, XXI-ame amžiuje“.
Seimo komisijos vadovė teigė, jog itin svarbu atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijos vykdomus ukrainiečių trėmimus, nes šie nusikaltimai tarsi nublanksta civilių žūčių, kitų karo nusikaltimų Ukrainoje kontekste.
„Nepaprastai svarbu apie šį nusikaltimą kalbėti kuo garsiau ir telkti visas tarptautines bendruomenes siekiant užkardyti tokį veiksmą. Komisija šiandien galvojame kreiptis į tarptautines organizacijas dėl vykdomo genocido, kalbu konkrečiai apie tremtis, ypač akcentuodama vaikų tremtis, ragindami spręsti šitą klausimą“, – kalbėjo P. Navickienė.
Kaip vieną poveikio priemonę ji įvardijo ir už tremtis atsakingų asmenų įtraukimą į sankcijų sąrašą. „Turimi duomenys ir tų žmonių, kurie vykdo tas tremtis, yra atsakingieji asmenys, ir, matyt, čia labai svarbu kalbėti apie tokių žmonių įtraukimą į sankcijų sąrašus, tai irgi būtų svarbi priemonė suvaldyti bendrininkus“, – teigė parlamentarė.
Ukrainoje vykdomas tautos genocidas, kalbu apie Rusijos karinių pajėgų vykdomus grubius Ukrainos vaikų teisių pažeidimus, ciniškai grobiamus suaugusiuosius, kurie prievarta išvežami iš savo namų, Ukrainos, į plačiąją Rusiją ir ten bandoma juos prievarta asimiliuoti.
Pasak jos, turima žinių, kad Rusija masinėms ukrainiečių deportacijoms rengėsi iš anksto, dar prieš įsiverždama į Ukrainą vasario 24 dieną.
„Šiandien kalbėjau su Liudmyla Denisova, Ukrainos žmogaus teisių pareigūne, kuri patvirtino turinti aiškius duomenis, kad šiai dienai ištremtų žmonių skaičius yra išaugęs virš milijono. Ji pristato skaičių 1,1 mln., ir matyti, kad Rusija tam rengėsi iš anksto, dar vasario 18 dieną buvo žinios apie pasirengimą tokioms tremtims, numatant specialias vietas, parengiant instrukcijas, kaip ukrainiečiai būtų išvežami prievarta į Rusiją“, – sakė parlamentarė.
Istorikas Norbertas Černiauskas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad reikia kuo daugiau kalbėti apie trėmimus, nes šiuo metu jie užgožti kitų karo nusikaltimų, bei rinkti duomenis, kad ateityje būtų galima deportacijas vykdančius asmenis patraukti atsakomybėn, padėti tremtiniams.
„Pastarosiomis savaitėmis, sekdami įvykius Ukrainoje, mes dažnai susikoncentruojame į fronto linijas ir karo veiksmus, civilių žūtis, tačiau praleidžiame nemažai dėmesio būtent šitai problemai. Masiniai gyventojų perkėlimai, išvežimai iš Ukrainos teritorijos, matant skaičius, kurie sunkiai suvokiami protu, tikrai į galvą ateina tokia asociacija su totalitarinėmis praktikomis, kurias vykdė XX amžiaus viduryje du totalitariniai režimai“, – sakė N. Černiauskas.
Jis teigė, kad šiuo metu svarbiausia pasiekti, kad trėmimų faktus užfiksuotų tarptautinės organizacijos.
„Man atrodo, kad šitoj situacijoj yra labai svarbu pats fiksavimas, kad kuo daugiau tarptautinių subjektų fiksuotų žmogaus teisių ar kitus pažeidimus, susijusius su šiais įvykiais, kad ateityje būtų galima kalbėti apie tam tikrą atsakomybę, nes įvardijimas to, kas vyksta, irgi yra tam tikra pagalba, nes tuo atžvilgiu, skirtingai nuo civilių žūčių ir fronto padėties, dėmesio yra kiek mažiau“, – kalbėjo istorikas.
„Kuo daugiau tarptautinių subjektų atkreips dėmesį, fiksuos pažeidimus, tuo lengviau ateityje bus kalbėti ir apie atsakomybę, įvertinimą ir pagalbą konkretiems žmonėms“, – reziumavo N. Černiauskas.
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas sakė, kad Lietuvai situacija puikiai pažįstama, nes iš daugiau kaip 2 mln. gyventojų, tuo metu buvusių Lietuvoje, vien 1939–1941 metais buvo ištremta beveik 300 tūkstančių.
„Kalbant apie Ukrainą, mes puikiai suprantame šitą situaciją, praktiškai, tik ne tuo mastu, mes esam pergyvenę visa tai, tai buvo lietuvių tautos genocidas, buvo žydų tautos genocidas, dabar yra Ukrainos tautos genocidas“, – pažymėjo G. Rutkauskas.
Ukraina teigia, kad iš užimtų rajonų ukrainiečiai masiškai deportuojami į Rusiją, siunčiami į specialias stovyklas, iš jų atimami dokumentai, draudžiama išvykti, taip siekiant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė L. Denisova taip pat apkaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), kad jis Ukrainoje dirba „išvien“ su Rusija, padėdamas vykdyti gyventojų deportacijas. TRKK šį kaltinimą atmetė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje10
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi10
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos25
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Teismas: apie komiką O. Šurajevą komentavusi A. Širinskienė nepadarė pažeidimo
Regionų administracinis teismas antradienį paskelbė tenkinantis parlamentarės Agnės Širinskienės skundą ir panaikinantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad apie komiko Olego Šurajevo pareigas &...
-
I. Vėgėlė apie santykius su Baltarusija: neturėsime kitokios išeities91
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokata...
-
Trijų Baltijos šalių tikra sėkmės istorija3
2004 m. gegužės 1-ąją trys Baltijos sesės buvo priimtos į ES. Ar taip savo šalis po 20 metų įsivaizdavo to meto politiniai lyderiai ir su kokiais iššūkiais susiduriama šiandien? ...