„Svarbiausia parodyti solidarumą. Kaip tai daryti, kokių konkrečių veiksmų imtis, jau patys (Lietuvos – BNS) politikai ieškos veiksmingiausių mechanizmų, kurie padėtų palaikyti baltarusius, ginti jų teises ir laisves“, – penktadienį po susitikimo su Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen žurnalistams sakė N. Pinčuk.

Ji pasakojo, kad su įkalintu vyru per pusantrų metų, kai jis buvo sulaikytas, matėsi vieną kartą – pernai lapkritį. Šis pasimatymas truko valandą, ryšį su sutuoktiniu ji palaiko daugiausia laiškais.

„Žinios apie jį gana šykščios. (...) Ryšį palaikome laiškais, tačiau susirašinėjimas ne visuomet yra reguliarus, kai kada laiškai prapuola. Be to, laiškuose jam draudžiama rašyti apie kalinimo sąlygas, negalima rašyti apie tarptautinę padėtį ir politinę situaciją. Iš esmės rašyti galima tik buities temomis. Net ir tada ne visi laiškai pasiekia adresatą“, – pasako N. Pinčuk.

Ji vylėsi, kad Nobelio premijos laureato įkalinimas padės tarptautiniu mastu atkreipti didesnį dėmesį į visus politinius kalinius Baltarusijoje ir palengvinti jų padėtį.

I. Gelūno / BNS nuotr.

N. Pinčuk sakė, kad susitikdama su užsienio šalių politikais nori atkreipti demokratinių valstybių dėmesį į „tragišką, sunkią situaciją, kurioje šiuo metu yra baltarusių tauta“.

„Šiuo atveju reikia skirti baltarusių tautą nuo Baltarusijos valdžios. Baltarusijos žmonės 2020 metais vienareikšmiai pasisakė už laisvą, demokratinę ateitį. Tik ta jų viltis buvo užgniaužta. Ir šiandien šalyje gniaužiamos menkiausias laisvės siekis, už kiekvieną žodį gana griežtai baudžiama“, – tvirtino ji.

Ir šiandien šalyje gniaužiamos menkiausias laisvės siekis, už kiekvieną žodį gana griežtai baudžiama.

„Mano svarbiausias noras, kad pasaulis žinotų, kas vyksta Baltarusijoje, koks teroras ten vykdomas prieš savo tautą“, – kalbėjo N. Pinčuk.

Ji pabrėžė, kad Baltarusijos žmonės palaiko kariaujančius ukrainiečius ir nepritaria Rusijos agresijai.

Kovo pradžioje Minsko teismas Nobelio taikos premijos laureatui A. Bialiackiui skyrė dešimties metų įkalinimo bausmę.

Baltarusijos pagrindinės teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, jos įkūrėjas 60-metis A. Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

A. Bialiackis kaltintas kontrabanda gabenęs į Baltarusiją grynuosius pinigus, kuriais esą finansuota opozicinė veikla.

Byloje taip pat figūruojantiems A. Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Nė vienas jų nepripažino kaltės.

Šį nuosprendį pasmerkė Vakarų valstybių vyriausybės. Jų teigimu, ši byla aiškiai politiškai motyvuota.

A. Bialiackis įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kilusių autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai vėl pasiskelbus prezidento rinkimų laimėtoju. Tarptautinė bendruomenė šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

A. Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1454 politiniai kaliniai.