Toks sprendimas priimtas praėjusią savaitę per Seimo valdybos posėdį, atsižvelgus į Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Seimo Užsienio reikalų komitetų nuomones.

„Nematome prasmės tokiame renginyje dalyvauti, juoba, kad dabar yra ir karantinas. Ir apskritai ateityje žmonės galėtų pamąstyti, kad tokie renginiai nėra būdingi Seimo funkcijoms ir ten nereikėtų dalyvauti“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Anot jo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rekomendavo, kad nuo tokių kelionių reikėtų išvis susilaikyti.

„Tačiau konkretus Seimo valdybos sprendimas priimtas dėl I. Rozovos prašymo, jis netenkintas“, – sakė A. Nekrošius.

NSGK teigimu, Seimo narių dalyvavimas panašaus pobūdžio renginiuose kelia riziką Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Komitetas priminė, kad Lietuvos žvalgybos institucijos grėsmių vertinime yra atkreipusios dėmesį į Rusijos veikimą per tarpparlamentinės diplomatijos forumus, todėl komitetas tvirtinta, kad „šiuo metu atstovavimas Seimui šioje asamblėjoje yra netikslingas“.

Seimo NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, tokiuose renginiuose Rusija siekia pateisinti savo veiksmus, todėl „reikia iš naujo įvertinti tikslingumą Seimui ir Seimo nariams dalyvauti tokių tarpparlamentinių forumų ir organizacijų, tapusių agresyvios Rusijos Federacijos užsienio politikos įgyvendinimo įrankiais, veikloje“.

„Pavyzdžiui, per 2019 metų balandį vykusį posėdį pasmerkta Ukrainos valdžia už kišimąsi į stačiatikių reikalus ir daromą spaudimą stačiatikių dvasininkams ir tikintiesiems Ukrainoje tapti Maskvos patriarchatui nepavaldžios stačiatikių bažnyčios dalimi. Tai nėra priimtina, kad Lietuvos Seimo nariai tame dalyvautų“, – komentare BNS sakė NSGK vadovas.

Tačiau konkretus Seimo valdybos sprendimas priimtas dėl I. Rozovos prašymo, jis netenkintas.

Vasarį Seimo narė Irina Rozova informavo Seimo valdybą vėl gavusi kvietimą į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos posėdį ir klausė, ar Lietuva ketina toliau dalyvauti šioje organizacijoje.

„Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad eilinį kartą gavau kvietimą dalyvauti Tarpplamentinės ortodoksų asamblėjos posėdyje, kuris vyks balandžio 2–5 dienomis Milane, Italijoje. Prašau jūsų apsvarstyti ne tik mano dalyvavimą šitame susitikime, bet ir apskritai Lietuvos dalyvavimą asamblėjos darbe“, – teigta Seimo narės rašte parlamento vadovybei.

I. Rozova pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš šios tarptautinės organizacijos įkūrėjų.

Seimo valdyba tuomet užklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų nuomonės.

Seimo valdyba pernai birželį buvo komandiravusi I. Rozovą dalyvauti Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. Rusijos atstovo per asamblėjos renginį pasakyta kalba iššaukė didelius protestus Gruzijoje.

Po to Gruzijos parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Georgis Kandelakis kreipėsi į Lietuvos parlamentarus teigdamas, kad Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja „pastaruoju metu tapo dominuojama Maskvos“, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.

Pernai rugpjūtį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika žurnalistams Seime teigė, kad politikų dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra rizikos veiksnys.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Pernai pradėjus domėtis šia Seimo narės komandiruote paaiškėjo, kad remiantis VSD pažyma jai anksčiau neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija dėl jos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais. Dėl to Seime pradėtas parlamentinis tyrimas, inicijuota apkalta.