Švietimo įstatyme siūloma numatyti, kad higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių sveikatos reikalavimus turi atitikti ne tik fizinis, bet ir nuotolinis mokymas.

Už tai reglamentuojančius Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriuos Seimui pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, antradienį po pateikimo balsavo 105 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. Dabar projektas keliaus į Švietimo ir mokslo komitetą.

Jeigu Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, švietimo aprūpinimo standartai būtų taikomi ne tik mokyklos materialiajai, bet ir skaitmeninei aplinkai, būtų vertinama ne tik vadovėlių, bet visų mokymo priemonių kokybė ir atitiktis teisės aktams, o švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtintų skaitmeninių mokymosi priemonių ir išteklių katalogą.

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo įvesti naują sąvoką „mokymosi priemonės“ ir nustatyti, kad tai yra mokymui(si) ir ugdymui(si) naudojamos spausdintos ar skaitmeninės mokymo priemonės ir ištekliai, užduočių rinkiniai, daiktai, medžiagos ir įranga, įteisinti mokymo lėšų naudojimą skaitmeninio ugdymo plėtrai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir išteklių įsigijimui.

Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visi Lietuvos vaikai, tėvų pageidavimu, turi turėti galimybę gauti ikimokyklinį ugdymą įstaigose nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

Įstatymo pakeitimu taip pat siūloma įteisinti lankstesnę priėmimo į pirmą klasę sistemą. Galiojančiame Švietimo įstatyme nustatyta, kad vaikas pradedamas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, ir nenumatytos galimybės atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimybes.

Šiuo metu Švietimo įstatyme nekalbama apie nuotolinį mokymą(si), skaitmeninę aplinką.