„Kol kas tebesame procedūriniuose klausimuose, tai niekaip nebaigsim, buvo vasara... dėl to ir prašome pratęsti“, – BNS trečiadienį sakė šios komisijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovas taryboje Jonas Bartkus.

Pasak jo, tyrimas, kurį komisija turėtų baigti spalio 15 dieną, pasistūmėjęs nedaug, kol kas į komisijos posėdžius nebuvo kviečiami ir politikai, kurių veiklą tiria komisija, todėl prašoma jos darbą pratęsti iki gruodžio 15 dienos.

„Čia yra sudėti abu tyrimai vienai komisijai, tai apimtis yra nemaža. Antras dalykas, Lietuvoje tos praktikos beveik nėra ir kiek mums žinoma, praktikos, kadangi po komisijos yra teismas, atmestos dėl procedūrinių netikslumų. Dėl to mes bandome atidžiai žiūrėti, kad viską padarytume teisingai, pagal procedūras“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Komisija atlieka tyrimą pagal du teikimus.

Teikime nurodoma, kad socialdemokratas Justinas Sartauskas, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovas Denis Michalenko, liberalas Aurimas Lankas ir „tvarkietis“ Aurimas Lankas sulaužė priesaiką. Pasak iniciatorių, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbas tapo nebeįmanomas dėl grupės tarybos narių destruktyvios veiklos sabotuojant tarybos posėdžius. Rašte pateikiami faktai, kai minėti politikai sugriovė kvorumą ir reikėjo nutraukti tarybos posėdžius nepriėmus sprendimų.

Teikime dėl mero Artūro Visocko įgaliojimų nutraukimo procedūros nurodoma, kad meras viršijo savo įgaliojimus priimdamas kai kuriuos potvarkius. Vienas iš minimų atvejų – tarybos narių sprendimu atstatydinto vicemero Domo Griškevičiaus grąžinimas į pareigas, su meru sudarant taikos sutartį. Taip pat tarybos nariai mano, kad meras įgaliojimus viršijo paskirdamas tarnybines nuobaudas ugdymo įstaigų vadovams, nors tam taip pat turėjęs gauti tarybos pritarimą.

Šiauliuose įtampa tarp tarybos narių ir mero tęsiasi nuo pernai rudens. Meras A.Visockas tuomet prarado daugumą balsų taryboje ir buvo suformuota nauja dauguma. Per pusmetį buvo suformuotos iš viso trys valdančiosios daugumos, pastarąjį kartą apie daugumą, oponuojančią merui, vasarį paskelbė socialdemokratas Justinas Sartauskas, balandį paskirtas savivaldybės vicemeru.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutraukti galima dėl priesaikos sulaužymo arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo. Teikimą tarybai pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių.

Gavusi tokį teikimą savivaldybės taryba kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip per mėnesį turi sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustatyti terminą, iki kada ji pateiks išvadą. Jeigu komisija nutaria, kad nėra pagrindo naikinti tarybos nario įgaliojimų, procesas tuo ir baigiasi. Jeigu vis dėlto pagrindas apkaltai įžvelgiamas, privalu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis įvertintų, ar tarybos narys sulaužė priesaiką nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Jeigu ir teismas patvirtina, kad priesaika buvo sulaužyta ar nevykdyti įgaliojimai, savivaldybės taryba trijų penktadalių balsų dauguma priima sprendimą, kad tas tarybos narys neteko savo įgaliojimų. Jeigu neužtenka balsų tokiam sprendimui, tarybos narys gali toliau eiti pareigas.