Šis reikalavimas galiotų ir užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos pilietybę, ir su užsienio piliečiais susituokusiems lietuviams, ir nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiams.

Toks Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Seime registruotas ketvirtadienį.

Projekte nurodoma, kad Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Jame pažymima, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose taip pat rašomi lietuviškais rašmenimis. Šio asmens prašymu jo vardas ir pavardė rašomi su galūne (sugramatinta forma) arba be galūnės (nesugramatinta forma).

Jeigu nelietuvių tautybės asmenys pageidautų, jų vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai galėtų būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams. Anot jų, projektas atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Konstitucijos nuostatas.

„Pastaraisiais metais daugėja Lietuvos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir pasirinkusių jų pavardes, taip pat tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, todėl atsiranda poreikis užtikrinti galimybę asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis)“, – teigia projekto autoriai.

Panašus projektas Seimui jau yra pateiktas. 2015 metų piliečių iniciatyva buvo surinkta beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių parašų dėl asmenvardžių rašymo. Tačiau projektas tik buvo pateiktas Seimui ir guli komitetų stalčiuose.

Tuo metu šią savaitę grupė žinomų Lietuvos žmonių išplatino kreipimąsi į prezidentę, Seimą, Vyriausybę ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad „būtų pagaliau baigtas 25 metus trunkantis tyčiojamąsis iš Lietuvos piliečių ir būtų įtvirtinta civilizuota asmenvardžių rašyba naudojant lotyniškosios abėcėlės raides Q, X ir W tvarką tais atvejais, kai dėl šių Lietuvos piliečių kilmės, istorinių protėvių ir šeiminio statuso, pagrįstų pirminių tapatybės dokumentų (išduotų gimimo ir santuokos liudijimų, įstatymo leidžiamais atvejais turimų kitos valstybės pasų) šios raidės yra būtinos jų vardų ir pavardžių rašyboje“.

To paties prašo ir teismuose dėl pavardžių rašymo nelietuviškos abėcėlės raidėmis Lietuvos piliečiams atstovaujantis Europos žmogaus teisių fondas.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs sprendimus dėl kelių Lietuvos piliečių, kad jų pavardės tiek pasuose, tiek tapatybės kortelėse turi būti įrašytos ir lietuviškais, ir nelietuviškais rašmenimis. Tačiau įrašas nelietuviškai galimas tik antrame dokumento puslapyje.

Anot Europos žmogaus teisių fondo, toks sprendimas netenkina asmenų, kurių pavardės originaliai turi būti rašomos nelietuviškais rašmenimis.

„Priėmus įstatymą, numatantį pavardžių įrašus kitų įrašų puslapyje, problema liktų neišspręsta. Tokie įrašai nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime“, – teigiama fondo pranešime.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides X, W, Q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.