Anot šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais, Lietuvai šis konfliktas nebuvo naudingas.

„Būtų gerai tą konfliktą kažkokiu maksimaliai Lietuvai geresniu būdu išrišti, kadangi jis buvo Lietuvai nenaudingas. Dabar tai visiškai aišku, matome tai“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Anksčiau lapkritį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvos ir Kinijos pareigūnai kalbasi apie diplomatinių santykių normalizavimą.

Kinija 2021 metais pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.

Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei, nors Lietuva tvirtino su Taibėjumi palaikanti tik prekybinius ir kultūrinius ryšius.

Pasak A. Skaisgirytės, Kinija yra svarbi, globali žaidėja.

Norime su ja palaikyti diplomatinius santykius, jeigu galima būtų, daugiau turėti ir prekybinių saitų negu dabar turime, nes prekyba su Kinija yra labai nedidelė.

„Norime su ja palaikyti diplomatinius santykius, jeigu galima būtų, daugiau turėti ir prekybinių saitų negu dabar turime, nes prekyba su Kinija yra labai nedidelė“, – teigė prezidento patarėja.

Jos teigimu, nors iš Kinijos taip pat ateina grėsmės, pavyzdžiui, kibernetiniam saugumui ar susijusios su investicijomis, „pasaulis nėra tik baltas arba tik juodas“.

„Palaikyti diplomatinių santykių minimumą su Kinija turėtumėme“, – sakė A. Skaisgirytė.

Tuo tarpu „prekybinius santykius su Taivanu kaip palaikėme, taip ir toliau, tikiuosi, palaikysime ir vystysime“, pridūrė ji.

Lietuvoje lapkričio pradžioje lankėsi Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu, bet su vykdomosios valdžios atstovais oficialiai nesusitiko.