Prieš trejus metus Seimo priimtas įstatymas, kuriuo įteisintas laisvės gynėjo statusas, nenumatė jokių socialinių garantijų šiems asmenims.

Šį statusą gali gauti Lietuvos piliečiai, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavę atkuriant Lietuvos valstybingumą, saugoję ar gynę valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos objektus, kūrę krašto apsaugos struktūras, muitines ir kita.

„Laisvės gynėjo statusas yra tam tikras garbės ženklas, valstybės padėka gynėjams. Laisvės gynėjo statusą patvirtina išduotas atitinkamas pažymėjimas“, – teigė K. Vilkauskas.

Tačiau, anot jo, to nepakanka, „šie asmenys yra verti, kad būtų pagerbti ne tik jiems skiriant garbės ženklus ar organizuojant šventes ir renginius“.

„Tai yra žmonės, kurie nepriklausomybės laikais kūrė kariuomenę, kitas struktūras, buvo pasiryžę kovoti už valstybę. Tai buvo pirmosios dienos, pirmi mėnesiai, pirmi metai, jie rizikavo ir savo, ir savo šeimų gyvybėmis. Manau, kad ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje reikia į juos atkreipti dėmesį. Kai atkreipiame dėmesį į tokius žmones, ir kitiems aplink kyla motyvacija imti pavyzdį“, – BNS sakė K. Vilkauskas.

Parlamentaras siūlo Laisvės gynėjų teisinio statuso įstatymą papildyti numatant, kad laisvės gynėjams gali būti skiriama pirmojo laipsnio valstybė pensija.

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio, šiuo metu tai yra 289,40 euro.

Seimo nario skaičiavimu, siūlomos pataisos įgyvendinimas per metus valstybei kainuotų iki 500 tūkst. eurų.

Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad valstybinių pensijų skyrimą reguliuoja kitas įstatymas – Valstybinių pensijų įstatymas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, laisvės gynėjo statusas šiuo metu suteiktas apie 650 asmenų.

Pagal 2021 metais įstatymą, laisvės gynėjo statusą gali gauti buvę kariai savanoriai, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento, policijos pareigūnai, Šaulių sąjungos nariai.

Visi jie 1990–1991 metais turėjo būti prisiekę Lietuvos Respublikai.

Laisvės gynėjo statusą asmeniui pripažįsta ir atitinkamą pažymėjimą išduoda speciali komisija.

Iki tol Lietuvos nepriklausomybės gynėjais būdavo pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.