Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad prezidentės siūlomas pataisas dėl finansinio gydymo įstaigų baudimo ir skatinimo už pavėluotai arba laiku suteikiamas paslaugas galima įgyvendinti tik iš dalies.

Anot ministrės, ji pritartų siūlymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) neapmokėti gydymo įstaigoms už paslaugas, kurių pacientams tenka laukti ilgiau nei būtų apibrėžta įstatymu. Tačiau ji nesutinka su siūlymu, kad būtų papildomai finansiškai skatinamos efektyviau už šalies vidurkį veikiančios gydymo įstaigos.

„Nors yra sakoma, kad geriausia rezultato siekti stebėsena ir viešinant rezultatus, bet mūsų valstybėje dar yra ir poveikio priemonės tinkamas dalykas, nes kai bijo, kartais dirba geriau“, - pirmadienį komentuodama prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas pataisas žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.

Pritardama, kad paslaugų suteikimo terminai būtų perkelti į įstatymą, kuriame būtų numatyta ir atsakomybė tų terminų nesilaikantiems, R.Šalaševičiūtė teigė, jog būtų sudėtinga praktiškai įgyventi kartu siūlomą skatinimo politiką.

„Aš ne už viską balsuočiau, nes viena iš pozicijų, kuri, aš manau, realiai yra sudėtingai įgyvendinama, yra skatinimas už gerus rezultatus (...). Mūsų lėšos yra planinės, todėl tas kriterijus „virš vidurkio“ yra labai neapibrėžtas, ir mes kad galėtume paskaičiuoti tą skatinimo fondą, nes apie skatinimo fondą ir finansinę išraišką nėra kalbama, mes realiai turbūt tikrai tokių galimybių neturėsime. Yra sakoma - auklėk botagu ir pyragu, tai yra gerai, bet ar realiai įgyvendinama, aš suabejojau“, - dėstė ministrė.

Ji priminė, kad ir anksčiau buvo teikta eilių mažinimui skirtų pataisų, tačiau Seimas toms nepritarė.

„Dar šiemet teikėme pataisas Sveikatos priežiūros įstatymui, kur buvome numatę, kad vienas iš kriterijų - eilių mažinimas - būtent kintamosios dalies įstaigos vadovo atlyginime turėtų būti, tačiau Seimas nepritarė tam ir šitas kriterijus buvo iš įstatymo nuostatų pašalintas“, - sakė R.Šalaševičiūtė.

Pagal prezidentės teikiamas pataisas, terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi suteikti konkrečias paslaugas, būtų įtvirtinti įstatymu. Jie iki šiol buvo reglamentuojami kitais teisės aktais, tačiau už terminų nesilaikymą gydymo įstaigoms negrėsė atsakomybė.

Pataisos numato, kad šeimos gydytojo konsultacija turi būti suteikta ne vėliau kaip per septynias dienas, gydytojo specialisto – per 30 dienų, brangūs tyrimai turi būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų. Gydymo įstaigos turėtų pasiūlyti paslaugą kitoje įstaigoje, jei joje eilės neleidžia paciento, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją priimti per septynias kalendorines dienas.

„Jeigu gydymo įstaiga mato, kad ta paslauga negali būti suteikta per septynių kalendorinių dienų laikotarpį, ji gali pasiūlyti pacientui ateiti į kitą gydymo įstaigą - vadinasi, čia jau pačios gydymo įstaigos turėtų šitą procesą koordinuoti, kad pacientui ta paslauga būtų suteikiama“, - pirmadienį žurnalistams teigė prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas.