Konstitucinės teisės ekspertas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, jog Seimo sprendimas asmenį pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka yra galutinis ir neatšaukiamas.

Seimo laikinosios komisijos dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo siūlymą atšaukti sprendimą dėl apkaltos, taip pat įteisinti apkaltos peržiūros mechanizmą V.Sinkevičius sako esantį antikonstituciniu.

„Šis siūlymas prieštarauja Konstitucijai. KT yra pasisakęs nutarimu, jei Seimas priima sprendimą nušalinti asmenį apkaltos proceso tvarka iš pareigų, toks sprendimas yra galutinis ir tokio sprendimo negalima įveikti nei referendumu, nei rinkimų būdu, nei kokiu nors kitu būdu“, - BNS sakė V.Sinkevičius.

„Vadinasi, pagal Konstituciją, Seimo sprendimo pašalinti asmenį apkaltos proceso tvarka nėra galimybės įveikti, tad tokie siūlymai nedera su Konstitucija“, - reziumavo teisės profesorius. Jis taip pat tvirtino nežinantis pasaulyje tokios teisinės praktikos, jog būtų galimybė atšaukti sprendimą dėl apkaltos.

Seimo laikinoji komisija R.Pakso teisių atstatymo trečiadienį patvirtino išvadas, kuriomis siūlo peržiūrėti jo apkaltą. Išvados patvirtintos bendru sutarimu, posėdyje dalyvavo 5 komisijos nariai iš 9.

Komisija savo išvadose tvirtina, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti, o jo nušalinimas buvo „politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.

Komisijos įsitikinimu, Seimas yra Konstitucijos įgaliotas apkaltos vykdymo pagrindinis subjektas, ir „todėl turi kompetenciją ne tik pradėti apkaltą, bet ir peržiūrėti jau įvykusią apkaltą“.

Priimti sprendimus, kurie leistų R.Paksui kandidatuoti rinkimuose, Seimas patvirtindamas išvadas įsipareigotų iki 2015 metų sausio 31 dienos.

Seime pavasarį darbą pradėjusi komisija turi išaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Strasbūro teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių.

Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.

R.Paksas  negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui  yra neproporcingas.

R.Paksas  2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.