Asmenvardžių rašymo taisyklės yra kalbos, o ne teisės klausimas, sako teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis. Anot jo, todėl bet kokie kalbininkų pasiūlymai tuo klausimu turi būti perkelti į įstatymą.

„Aš savo laiku kreipiausi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ankstesnio Konstitucinio Teismo nutarimo. Konstitucinis Teismas nutarė, kad kalbos klausimais iniciatyva turėtų būti iš oficialios valstybės institucijos, kuri tvarko kalbos reikalus. Todėl suprantu, jeigu yra toks sprendimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, tai atitinkamai turėtume ir koreguoti įstatymus, kad tokia būtent tokios kalbos taisyklės būtų įtvirtintos teisiniuose santykiuose“, - penktadienį BNS sakė ministras, komentuodamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nuomonę dėl asmenvardžių rašymo.

J.Bernatonis tvirtino, kad jį „tenkina bet koks variantas, kadangi tai ne teisės kompetencijos klausimai, o būtent kalbos kompetencijos klausimai“.

„Kalbininkai turi tuos klausimus išspręsti, o mano, kaip teisingumo ministro ir Seimo nario reikalas, tuos siūlymus įteisinti atitinkamuose teisės aktuose“, - teigė jis.

Paklaustas, ar VLKK pozicija nesikerta su 1994 metais pasirašytu Lietuvos ir Lenkijos susitarimu, J.Bernatonis teigė prieštaravimo nematąs. Tačiau detaliau komentuoti situaciją atsisakė, nes dar nematė viso VLKK pranešimo.

Penktadienį VLKK pranešė pritarianti, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės. Kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Toks išaiškinimas padidina tikimybę, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečių pavardės ir toliau galės būti rašomos tik lietuviškais rašmenimis, pavyzdžiui, nenaudojant lenkiškos raidės w.

VLKK pateikė išvadas dėl Seime svarstomų įstatymų projektų, kurie liberalizuotų asmenvardžių rašymą, leidžiant dokumentuose pavardes ir vardus rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.

Šiuo metu įstatymai reikalauja visų Lietuvos piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, nenaudojant raidžių w, x ar q. Pataisų šalininkai teigia, kad tai kelia daug problemų už užsieniečių ištekėjusiams lietuviams.

Be to, Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva jau seniai prašo, kad Lietuvos lenkų pavardės galėtų būti rašomos lenkiškais rašmenimis. Šis klausimas nuolat iškyla ir Lietuvos - Lenkijos dvišaliuose santykiuose.

Kritikai teigia, kad leidus nelietuviškus rašmenis būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.