Ilgai atidėliotas partijų susitarimas dėl užsienio politikos gairių pagaliau pasirašytas. Tiesa, pasirašant šį dokumentą nedalyvavo dvi įtakingos naujojo Seimo politinės jėgos - konservatoriai ir Tautos prisikėlimo partija.

A.Ažubalis: susitarimas netenka prasmės

Dokumentą pasirašė 8 politinių partijų atstovai - Darbo partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Naujosios sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Pilietinės demokratijos partijos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pareiškė, kad partija šiuo metu nemato prasmės tokio susitarimo pasirašyti, pranešė lrt.lt.

„Susitarimas netenka prasmės, jei jį ketina pasirašyti iš aktyvios politinės veiklos besitraukiančios partijos. TS-LKD partija mano, kad tokį strategiškai svarbų ateities dokumentą privalo pasirašyti visos naujojo Seimo politinės partijos”, - pranešime spaudai pabrėžė A.Ažubalis.

J.Karosas vadina nekorektiškumu

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas mano, kad susitarimo nepasirašiusios partijos pasielgė nekorektiškai.

„Tai jų problema, bet tai, kad jie šio susitarimo nepasirašė, nėra labai korektiška. Juk iš būsimos koalicijos kiti du partneriai - Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga - pasirašė šį susitarimą. Žinoma, jie gali pasirašyti ir vėliau, tačiau šiandien nepasirašydami jie padarė klaidą. Šis dokumentas yra ne partijų reikalai, o bendravalstybiniai reikalai“, - lrt.lt teigė J. Karosas.

Lietuvos politinių partijų susitarime dėl Lietuvos užsienio politikos gairių 2008-2012 metams tvirtinama, jog narystė euroatlantinėse struktūrose ir kitose tarptautinėse organizacijose didina Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę, sukuria geresnes sąlygas valstybės ir visuomenės raidai bei žadama toliau siekti, kad narystės privalumus pajustų kiekvienas pilietis.

Kalbama apie strategijos būtinybę

Dokumente skelbiama, kad svarbiausias strateginis Lietuvos užsienio politikos tikslas yra siekis diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti tautos ir valstybės saugumą, demokratinę jos raidą ir piliečių gerovę.

„Politinės partijos sutaria, kad po įvykusio konflikto Pietų Kaukaze būtina naujai ir išsamiai išanalizuoti susiklosčiusią geopolitinę situaciją regione ir Lietuvos saugumui bei užsienio politikai kylančius iššūkius. Būtina parengti bendrą strategiją galimiems iššūkiams atremti“, – teigiama susitarime.

Susitarime partijos taip pat deklaruoja siekį aktyviai veikti ES, NATO ir kitose tarptautinėse struktūrose, plėtoti ryšius su išeivija ir didinti Lietuvos tarptautinį matomumą, plėtoti geros kaimynystės patirtį, siekti efektyvesnės NATO, ES bei kitų tarptautinių organizacijų politikos Rusijos atžvilgiu.

Dokumente partijos sutaria remti tolesnę ES integraciją, ES ir NATO plėtrą, pagrindinį dėmesį čia skiriant Baltarusijai, Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms bei Ukrainai.
Partijos taip pat deklaruoja siekį stiprinti transatlantinius ryšius ir bendradarbiavimą su JAV.

Rusijos grėsmę primins Vakarams 

Santykiuose su Rusija žadama siekti, kad į dabartinės Rusijos valdžios vykdomos politikos keliamus iššūkius būtų tinkamai atsižvelgta ES ir NATO, bandyti šiuos santykius padaryti efektyvesniais bei užtikrinti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi.

Dokumente taip pat numatoma stiprinti Lietuvos, kaip regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų centro, įvaizdį, stiprinti ES kaimynystės politikos rytinę dimensiją, ypatingą dėmesį skiriant Baltarusijos, Moldovos, Pietų Kaukazo valstybėms ir Ukrainai, didinti Baltijos jūros regiono ekologinį saugumą.

Susitarime taip pat kalbama apie būtinybę siekti visų totalitarinių režimų nusikaltimų pasmerkimo ir teisinio vieningo įvertinimo ES lygiu, stengtis, kad totalitarinių režimų žala būtų teisingai atlyginta nuo šių režimų nukentėjusiems, o Lietuvai būtų sugrąžinti iš Lietuvos išvežti archyvai bei karo ir okupacijos metais pagrobtos kultūros vertybės.