„Kiek žinau, prezidentas ir užsienio reikalų ministras ir kiti Vyriausybės atstovai nuolat bendrauja. Tai kažkokio specialaus dar mano pakvietimo, matyt, čia ir nereikėtų. Galiu tik pakartoti savo poziciją: šioje situacijoje, kai Lietuva patiria spaudimą, labai svarbu, kad mūsų pozicija būtų vieninga“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Situacija nėra pasibaigusi. Mes esame tam tikrame sūkuryje, dideliame geopolitiniame žaidime. Todėl svarbu, kad būtume vieningi ir labai aiškų signalą transliuotume savo partneriams užsienyje“, – pažymėjo Seimo vadovė.  

ELTA primena, kad išsiskyrė už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos dėl Vilniuje įkurtos Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad su juo nebuvo suderintas Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimas. Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad klaida buvo pasirinktas ir santykius su Kinija atšaldęs atstovybės pavadinimas.

Tačiau užsienio reikalų ministras akcentavo, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.

Į situaciją sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, apmaudu dėl prezidento G. Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.