- Saulius Jakučionis, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį minint tarpukario Lenkijos vadovo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines, buvę ir esami Lietuvos vadovai ragina įvertinti jo nuopelnus po Pirmojo pasaulinio karo atkuriant nepriklausomą Lenkiją ir stabdant bolševikų invaziją, bet tragiška klaida vadina Vilniaus prijungimą prie Lenkijos.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad J. Pilsudskio asmenybė „įkūnija prieštaringiausią, nors ir trumpą, mūsų šalių istorijos atkarpą“.
„Mes, lietuviai, neturime pamiršti maršalo nuopelnų stabdant bolševikų invaziją Europoje. Galbūt ateis toks laikas, kai galėsime sutarti dėl vienodo požiūrio į mūsų valstybių santykius XX amžiaus pirmojoje pusėje“, – teigia premjeras.
Tai rašoma ministro pirmininko sveikinime Vilniuje vykstančiai istorikų ir politologų konferencijai apie J. Pilsudskį. Ją rengia Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
J. Pilsudskio atminimas paminėtas ir nedidelėje akcijoje prie sostinės Rasų kapinių, kur palaidota J. Pilsudskio širdis ir jo motina. Į ją atvykęs buvęs pirmasis valstybės vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis sakė, kad J. Pilsudskis tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi.
„Jis nėra tik Lenkijos istorijos, jis ir Lietuvos istorijos dalis, (...) visgi Vilnius yra Lietuvos dalis ir jis vaidino didelį vaidmenį Lietuvos istorijoje. Mes galime sakyti, kad žalingą, neigiamą, bet jis iš Vilniaus du kartus išvarė bolševikus“, – BNS sakė V. Landsbergis.
Lenkija Vilnių užėmė 1920 metais ir valdė iki 1939-ųjų. Tarpukario Lietuva protestuodama su Lenkija nepalaikė diplomatinių santykių.
Lietuvai Vilniaus okupacija buvo labai skaudus smūgis. Lietuva galėjo neatsigauti ne tik netekusi sostinės, bet ir susisiekimo kelių, centrų, ekonomikos ir daugelio žmonių, kurie liko už administracinės linijos.
Pasak V. Landsbergio, J. Pilsudskis stokojo nuovokos, kad jeigu tarpukariu Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų geri, jos būtų pajėgesnės atsilaikyti prieš sovietų okupaciją.
Lenkijos maršalas tik supykdė ir sukiršino lietuvius su lenkais, o Lenkija iš to nieko nelaimėjo, teigė jis.
„Lietuvai Vilniaus okupacija buvo labai skaudus smūgis. Lietuva galėjo neatsigauti ne tik netekusi sostinės, bet ir susisiekimo kelių, centrų, ekonomikos ir daugelio žmonių, kurie liko už administracinės linijos“, – sakė V. Landsbergis.
Konservatorių garbės pirmininkas tvirtino, jog nepaisant Vilniaus krašto okupacijos lietuviams reikėtų nežiūrėti į istoriją kategoriškai.
„Reikia kritiškų balsų, norinčių suprasti kur kas sudėtingesnę istoriją, nei vienareikšmiškas pyktis. O mes visada galime prisiminti, kad tikroji Pilsudskio pavardė yra Pilsodiškis. Iš Žemaitijos nuo Pilsodos yra jo giminė“, – kalbėjo jis.
Netoli J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo keliasdešimt aktyvistų antradienį iškėlė plakatus su 1922 metais Lenkijos maršalo pasakyta citata, kur jis pripažįsta lietuvių nuopelnus kuriant Vilnių.
„Šie žodžiai gali nuimti didelę priešpriešą tarp mūsų ir lenkų. XXI a. ne žemės turi rūpėti, o štai šita vieta, galva“, – BNS sakė vienas akcijos iniciatorių Mintautas Daulenskis.
J. Pilsudskis 1867-ųjų gruodžio 5 dieną gimė Zalave Vilniaus krašte. Jo kūnas buvo palaidotas Krokuvoje, Vavelio kriptoje, kur ilsisi karaliai, valstybės veikėjai bei žymiausi lenkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo narys B. Matelis pateko į eismo įvykį, nukentėjo dviratininkas12
Seimo narys, konservatorius Bronislovas Matelis Panevėžyje pateko į autoįvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda83
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų17
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų84
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą8
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo35
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...