Politikas įsitikinęs, kad kai kurie antradienį vykusių diskusijų dėl Partnerystės įstatymo elementai buvo visiškas teatras.

„Manau, kad čia gal kaip tik kaip vaikams išsidūkus vieną kartą per dieną, jau vėliau jėgų nebelieka dūkti dėl to paties klausimo, tai gal taip nutiks ir su svarstymu salėje. Pasakysiu atvirai, aš gi jaučiu, kad kai kurie elementai šių visų diskusijų yra visiškas teatras“, – „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

Seimo narys akcentuoja, kad siūlymai iš sesijos darbų programos išbraukti kitos frakcijos teikiamus pasiūlymus Seime yra ypač reti.

„Šioje vietoje visi supranta, kad dokumentas, ta darbų programa, nėra toks rimtas, jį galima keisti eigoje, galima projektus teikti be to dokumento, po to tik papildant protokoliniu nutarimu. Tai tada visi supranta, kad tai yra teatras. Ir kaip tik tada labai negražiai, jeigu taip atvirai kalbant, man atrodo Agnė Širinskienė, kuri būdama teisininkė, puikiai suprasdama visus niuansus, vis tiek bando pasakyti, kad čia reikia išbraukti, ką Laisvės frakcija siūlo“, – sakė jis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

V. Mitalas pabrėžia, kad šis įstatymas yra svarbus daliai Lietuvos piliečių ir laikas jį priimti tiksi. Visgi, pasak politiko, Laisvės partija sieks, kad jis būtų svarstomas tuomet, kai bus išspręsti skubiausi ir aktualiausi klausimai, susiję su Ukrainos klausimu ir nacionalinio saugumo stiprinimu.

„Mes savo koalicijos partneriams ir visiems, kurie norėjo girdėti, buvome pasakę labai aiškiai: kolegos, mes tikrai Seimo darbotvarkės dabar neimsime iš Ukrainos reikalų, mes visi suprantame, kad jeigu yra įstatymai, kurie yra svarbūs ir greiti spręsti dėl pagalbos Ukrainai, dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, tai tą darysime ir kažkokiais kitais platesniais klausimais dabar nebandysime to balanso pakeisti“, – patikino V. Mitalas.

Manau, kad čia gal kaip tik kaip vaikams išsidūkus vieną kartą per dieną, jau vėliau jėgų nebelieka dūkti dėl to paties klausimo.

„Bet kada mes tuos neplanuotus darbus išspręsime, kada visi sutiksime, kad tie neplanuoti darbai yra pasiekę tam tikrą savo stadiją ir grįšime prie planuotų darbų sąrašo, tai prie planuotų darbų sąrašo mes (Partnerystės įstatymą – ELTA) esame suplanavę, tai būkite geri, kolegos, gerbkite“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas Partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos.

Seimo narė A. Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.

Visgi A. Širinskienei iš pavasario sesijos darbų programos nepavyko išbraukti Laisvės frakcijos siūlomo Partnerystės įstatymo projekto.

Sumažintų trintis tarp prezidento ir valdančiųjų

V. Mitalas mano, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo atnaujinimas sumažintų trintis tarp prezidento ir valdančiųjų

Seimo vicepirmininkas iš Laisvės partijos V. Mitalas teigia, kad parlamentinėms frakcijoms atnaujinant Nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą, labai svarbus ir šalies vadovo įsitraukimas. Jo teigimu, prezidento dalyvavimas rengiant susitarimą gali sumažinti kiek anksčiau tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos atsiradusias trintis.

„Matėme, kad prezidento ir Vyriausybės užsienio politikos dvisklaida kenkia ir kelia klausimą, kiek aktyviai yra vykdoma Lietuvos užsienio politika, kiek kas kuo rūpinasi, nes, kaip visi mes matėme per pastaruosius metus, būdavo įvairių niuansų. Tai, aš manau, tuos niuansus reikia bandyti įveikti štai tokiu būdu ir prezidento dalyvavimas čia bus labai svarbus ir reikalingas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

Matėme, kad prezidento ir Vyriausybės užsienio politikos dvisklaida kenkia ir kelia klausimą, kiek aktyviai yra vykdoma Lietuvos užsienio politika, kiek kas kuo rūpinasi.

Vis dėlto politikas akcentavo, kad nevertėtų turėti iliuzijų esą Nacionalinio saugumo ir gynybos susitarime pavyks užsibrėžti aiškius tikslus. Anot jo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste šiuo metu svarbiau susitarimo procesas, o ne rezultatas.

„Mums reikia apsibrėžti tikslus (...) ir visada yra svarbūs du dalykai: procesas ir rezultatas. Tai šiuo atveju yra labai svarbus procesas, kaip gimsta užsienio politikos susitarimas ir gal kartais neturėkime iliuzijų apsibrėžti tiksliai, kas bus, jei Ukraina laimės karą ir panašiai, nes visko tikrai negalime numatyti“, – teigė V. Mitalas, kartu akcentuodamas, kad vienas iš aiškių tikslų – tvirta pozicija dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES).

„Bet svarbu šokti į priekį ir nusimatyti tuos tikslus, garsiai sau pasakyti, kad mes norime Ukrainos Europos Sąjungoje, ir ilgesnėje perspektyvoje mes norime Ukrainos NATO“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ketina susitikti su parlamentinių partijų atstovais aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strategines gaires.

Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimus dėl saugumo ir užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą. Praėjusios savaitės penktadienį parlamentarai aptarė susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos atnaujinimo klausimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, penktadienį parlamentinėms frakcijoms aptarus susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos atnaujinimo, jau kitą savaitę būtų galima tikėtis tolesnėms diskusijoms parengto dokumento projekto.