Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie Lietuvoje dirbančių diplomatų ryšius skatina diskutuoti ir kelti klausimus, ar mūsų šalies politinė sistema – tiek savivaldos, tiek centrinės valdžios lygmeniu – įžvelgia galimas grėsmes, rašoma Seimo pirmininko pranešime spaudai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) kilusios diskusijos dėl būtinybės atlikti tyrimą dėl Rusijos įtakos mūsų politikos sistemai ir atskiriems politikams, pasak V. Pranckiečio, yra vertos palaikymo, todėl turi būti įgyvendinamos.

Todėl turime žinoti, kokio masto intervencija yra vykdoma, kiek esame atsparūs ir kokius saugiklius turime nustatyti, kad išvengtume negrįžtamų padarinių.

„Kasmet nacionalinio saugumo grėsmių analizėse matome pavienius atvejus, kai Rusija bando kištis į mūsų šalies procesus, šiandien turime ne vieną teisminę bylą dėl šnipinėjimo. Todėl turime žinoti, kokio masto intervencija yra vykdoma, kiek esame atsparūs ir kokius saugiklius turime nustatyti, kad išvengtume negrįžtamų padarinių. Kalbame apie didžiausią mūsų vertybę – saugumą“, – sako Seimo vadovas.

V. Pranckiečio teigimu, profesionalaus, darniu tarpinstituciniu bendradarbiavimu paremto ir kompetentingo parlamentinio tyrimo išvadose turėtų atsispindėti ir aiškios gairės įstatyminės bazės tobulinimui, siekiant stabilios bei atsparios išorės grėsmėms politinės sistemos.

Prezidentūra portalui LRT.lt teigė, kad bendravimas su Rusijos diplomatais bei dalyvavimas įvairiuose Rusijos ar su ja siejamų asmenų organizuojamuose renginiuose yra kontekstai, kuriems Lietuvos politikai turėtų būti ypatingai jautrūs. Prezidentūra taip pat pasveikino NSGK iniciatyvą atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais.

Ketvirtadienį publikuotame LRT tyrime skelbiama apie centro „Dosjė“ portalui perduotą detalesnę informaciją apie Lietuvoje veikiančiose Rusijos atstovybėse dirbančių Rusijos diplomatų biografijas, susijusias su darbo politinės žvalgybos, saugumo tarnybose patirtimi.