- Greta Zulonaitė, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad Lenkijos kariuomenės panaudojimas ginant Lietuvą yra numatytas NATO planuose, tad tai nėra dvišalių santykių klausimas.
Taip jis žurnalistams kalbėjo viešėdamas Lenkijoje, kur vyksta pratybos „Dragon 2024“, pastaruoju metu kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl teisinių ginti Lietuvą ją užpuolus,
„Aš teisinių apribojimų nežinau. Lenkijos kariuomenės operacinis panaudojimas yra numatytas NATO planuose, tai yra NATO klausimas. Ne mūsų dvišalių (santykių – BNS) klausimas, bet NATO“, – sakė kariuomenės vadas.
„Kiek žinau, aiškiai apibrėžtas Lenkijos ginkluotųjų pajėgų uždavinys ir mūsų teritorijoje, aš nematau čia jokios problemos“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad Lenkija, kaip ir kitos NATO valstybės, vadovaujasi visais Aljanso sutarties straipsniais, tarp jų ir penktuoju.
„Nėra abejonių, kad jeigu reikės, būsime kartu ir bet kur. (...) Ir dėl (karių – BNS) siuntimo jie tikrai bus“, – sakė V. Rupšys.
Nėra abejonių, kad jeigu reikės, būsime kartu ir bet kur. Ir dėl karių siuntimo jie tikrai bus.
Pratybų „Dragon 2024“ tikslas – patikrinti sąjungininkų gebėjimus vykdyti atgrasymo ir gynybos užduotis, atremiant potencialaus priešo agresiją prieš NATO šalis ir vykdant kovinius veiksmus, kurie apjungia sausumos, oro ir jūrų komponentus.
Šios pratybos – viena iš sudėtinių šių metų NATO pratybų „Steadfast Defender 2024“ dalių.
Lietuvos kariuomenės teigimu, pagrindinė šių pratybų operacija – NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų perdislokavimas ateinant į paramą Aljanso narei agresijos atveju ir įvertinant karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas.
Pratyboms pasibaigus, jose dalyvavęs Vokietijos padidinto budrumo brigados batalionas nuo kovo 7 dienos tęs mokymus Lietuvos teritorijoje.
Šiuo metu Lenkijoje vykstančiose pratybose dalyvauja Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ pėstininkų brigados žvalgų kuopos būrys su visureigiais JLTV.
Iš viso pratybose dalyvauja 20 tūkst. karių ir 3500 karinės technikos vienetų iš dešimties NATO valstybių.
Minėtos pratybos vyksta Lietuvoje diskutuojant, ar Lenkija dėl savo įstatymų galėtų ginti Lietuvą ją užpuolus.
Premjerė Ingrida Šimonytei praėjusią savaitę pareiškė, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį sakė, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio apribojimo.
G. Nausėda pirmadienį teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos karinės pratybos yra skirtos tam, kad šalys veiktų drauge.
Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra: G. Nausėdos pozicija dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo nėra pasikeitusi
Sulaukus Taipėjaus politikų reakcijų dėl perrinkimo siekiančio Gitano Nausėdos pasisakymų apie Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą, Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovo pozicija šiuo klausimu nėra pasikeitusi. Ji pažymi, ...
-
Įvardijo, kurie tautiečiai per rinkimus gali sodinti bulves, o kurie balsuoti eis net bjauriu oru1
Prezidentą rinksime jau šį savaitgalį, o daliai rinkėjų, atėjus prie balsadėžės, gali tekti mesti monetą, už ką balsuoti. Kiek tokių neapsisprendėlių, ar jie gali rinkimų eigą pasukti netikėta linkme ir koks lietuvių prezidento etalon...
-
V. Čmilytė-Nielsen: po pirmojo rinkimų turo liberalai savo poziciją gali pakeisti2
Seimo pirmininkė, valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nesunkiai apsisprendusi, už kurį kandidatą į prezidentus balsuoti, tačiau jo neatskleidžia. ...
-
Su EK pirmininke susitikę prezidentas, premjerė ragina toliau griežtinti sankcijas Rusijai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, stiprinti Bendrijos gynybos pramonę. ...
-
Vilniaus tarybos opozicija inicijuoja posėdį: sieks atšaukti Nacionalinio stadiono rangos konkursą6
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, kuriame siūlys atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įe...
-
I. Vėgėlė tikina esąs persekiojamas: jaučiu labai didžiulį sistemos spaudimą22
Šalies vadovo posto siekiantis teisininkas Ignas Vėgėlė jaučiasi esąs persekiojamas, anot jo, ydingos politinės sistemos. Ir nors užsibrėžė tikslą ją pakeisti, advokatas tiesiogiai antisisteminiu kandidatu savęs neįvardija. ...
-
V. Adamkus prezidento rinkimuose sako balsavęs už pastovumą5
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus šalies vadovo rinkimuose teigia balsavęs už pastovumą. ...
-
U. von der Leyen apie Lietuvos 20-metį ES: tai – puiki sėkmės istorija5
Ketvirtadienį Seime vykusiame minėjime apsilankiusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Lietuva yra puiki Europos Sąjungos (ES) sėkmės istorija. ...
-
Minint Lietuvos narystės ES 20-metį skambėjo raginimai neatidėlioti derybų su Ukraina5
Ketvirtadienį Seime minint Europos dieną ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį pabrėžtas Ukrainos vaidmuo Europos ateičiai bei raginta neatidėlioti derybų su ja pradžios. ...
-
Klaipėdoje – išankstinių rinkimų ažiotažas7
Išankstiniai prezidento rinkimai šįkart sulaukė kur kas didesnio susidomėjimo, nei prieš penkerius metus. Pirmąją rinkimų dieną tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Klaipėdos mieste iš anksto savo pilietinę pareigą atliko beveik...