Europarlamentaras tikina nesuprantąs, kodėl diskusijose dėl pavardžių rašybos su „q“, „x“ ar „w“ yra dažnai linksniuojama būtent jo vedama partija. „Šis klausimas daugiau aktualus lietuviams“, – Eltai stebėjosi politikas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymą, kuriuo įteisintas lotyniškų raidžių „x“, „w“ ir „q“ rašymas asmens dokumentuose. Šalies vadovo parašu buvo užbaigti kelis dešimtmečius trukę debatai, per kuriuos Seimas nesugebėjo rasti pakankamai politinės valios priimti sprendimą.

Tiesa, dalis politikų ir apžvalgininkų pasakytų, kad klausimas dėl asmenvardžių rašybos galėjo būti išspręstas šiek tiek anksčiau – dar veikiant Sauliaus Skvernelio Vyriausybei. Mat 2019 m. vasarą valdančiąją koaliciją papildė V. Tomaševskio vadovaujama LLRA-KŠS. Jau tuo metu Seimo nariai svarstė, kad įvertinus „valstiečių“ dominuotos valdančiosios daugumos architektūrą, LLRA-KŠS turėjo realią įtaką bent jau kelti tautinėms mažumoms aktualius klausimus.

Apie tai 2020 m. pradžioje yra užsiminęs ir prezidentas G. Nausėda. Šalies vadovas interviu delfi.lt yra nusistebėjęs, kodėl valdančiojoje daugumoje atsidūrusi tautiniu pagrindu suręsta partija asmenvardžių rašymą dokumentuose originalo kalba tarsi „įšaldė“.

Tad čia daugiau lietuvių tautybės piliečių klausimas nei tautinių mažumų.

Tačiau V. Tomaševskiui panašios nuostabos ir manymas, kad būtent jo partija turėjo rodyti daugiausiai iniciatyvos dėl asmenvardžių rašymo – yra nesuprantamas. Politikas, nors ir sveikina dabartinę valdžią priėmus sprendimą, tačiau toli gražu nemano, kad šis klausimas turėtų būti adresuotas išskirtinai jo vedamai partijai. Politiko teigimu, priimtas įstatymas dėl „trijų raidžių“ yra aktualiausias ne jo atstovaujamai tautinei bendruomenei, o lietuvaitėms, sutikusioms ištekėti už užsieniečių. 

„Šis klausimas daugiau aktualus lietuviams. Kadangi daug (merginų – ELTA) išteka ir turi vyrus iš kitų šalių. Todėl šis klausimas ir buvo būtent sprendžiamas, nes teismuose yra ieškinių. Tad čia daugiau lietuvių tautybės piliečių klausimas nei tautinių mažumų“, – Eltai teigė V. Tomaševskis.

„Bet aš pozityviai priimu, nes tai klausimas, kuris kitose valstybėse yra seniai išspręstas – pavardė ir vardas yra žmogaus nuosavybė“, – pažymėjo jis.

Todėl V. Tomaševskis nesutiko su kritika, kad jo vedama partija kažko nepadarė ar darė per mažai.

Nors politikas pripažino, kad klausimas dėl trijų raidžių brendo ir LLRA-KŠS būnant ankstesnėje valdančiojoje daugumoje, tačiau, kaip teigė jis, dėl tam tikrų aplinkybių bei per trumpo laiko, kurį turėjo jo vedama partija valdžioje, esmingai situacijos pakeisti nebuvo galimybių. Tiesa, politikas sutiko, kad dešiniųjų valdžiai sprendimą dėl trijų raidžių realizuoti pakako iš esmės tiek laiko, kiek „valstiečių“ dominuotoje daugumoje veikė LLRA-KŠS.

„Tačiau šį klausimą per metus išspręsti ir dar prieš rinkimus – niekas to nedarė ir nedarys jei yra tam tikras pasipriešinimas arba skirtingos nuomonės“, – svarstė politikas ir pokalbio metu tarsi nuoširdžiai stebėjosi, kodėl būtent jo teiraujasi dėl dokumentuose įteisintų nelietuviškos abėcėlės X, Q , W raidžių.

„Visi bando skambinti mums, bet tai juk yra bendras reikalas mūsų visų partijų, ar mes pripažįstame tuos standartus europinius, ar nepripažįstame“, – sakė V. Tomaševskis.

Galiausiai, pasak jo, LLRA-KŠS labiausiai aktualūs yra ne asmenvardžių rašyba, bet kiti klausimai.

„Pirmojoje vietoje mūsų darbotvarkės yra krikščioniškos vertybės, tradicinė šeima, žinoma, socialinis teisingumas. Šie klausimai yra svarbūs (...). Bet mes pozityviai vertiname, kad priimtas klausimas, kuris yra bendras visiems“, – apibendrino V. Tomaševskis.