797 darbai

Niekada Lietuvoje nebuvęs žmogus, klausydamas premjero Sauliaus Skvernelio kalbų apie nuveiktus darbus, turbūt labai mums pavydėtų – juk tiek milijonų mūsų gerovei pažerta, tiek darbų atlikta, viskas taip darnu, kaip Vyriausybės programoje it burtažodis ir kartota – darnus žmogus, darni visuomenė, darnus švietimas ir kultūra, darni ekonomika, darnus valstybės valdymas. Tiesiog ne Lietuva, o Darnuva.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo išskirtos penkios prioritetinės kryptys – švietimas ir kultūra, sveikata, viešasis sektorius, ekonomika, saugumas. Nors valdantieji pripažįsta, kad kai kurie susiplanuoti darbai vėlavo dar ir iki užklumpant COVID-19, bet ataskaitų skaičiai vis tiek įspūdingi. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane mūsų gerovei iš viso buvo numatyti 797 veiksmai! Iš jų 2017–2019 m. – 575 ir, skelbia Vyriausybė, laiku atlikta net 88 proc.

Bet iš premjero tribūnos nusileidus į realią Lietuvą vaizdelis kitoks.

Įplieskė mokytojų streikus

Vienu svarbiausių prioritetų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) buvo įvardijusi švietimą, visų šios sistemos grandžių pertvarką.

"Valdančiųjų "geri" darbai švietimo srityje prasidėjo nuo mokytojų streikų visoje Lietuvoje", – primena vienos geriausių šalies mokyklų – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Pasak jo, skubotas ir neapgalvotas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Nors nauja sistema kiek koreguota, ji, S.Jurkevičiaus manymu, ji lig šiol problemiška ir turėtų būti peržiūrima.

Autoritetingas pedagogas vardija ir kitus švietimo skaudulius. Kaitaliota švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarka ir abejotinos vertės jų atranka privedė prie dabartinės situacijos – daug mokyklų dirba be nuolatinių vadovų. Nėra vieno stipraus pedagogų rengimo centro. Mokyklų tinklas neoptimizuotas – pasirinkta geriau naudoti perteklines lėšas, nei išspręsti pustuščių mokyklų, o kartu ir mokytojų trūkumo, ir švietimo kokybės problemas. Kišimasis į ugdymo turinio kaitą, S.Jurkevičiaus manymu, – dar vienas abejotinas sprendimas, nes tam nėra nei iš esmės pasirengta, nei apgalvota, kas tai galėtų padaryti, o bandymas tai daryti projektiniu lygmeniu gali sukelti daug problemų.

Atvirkščiai: kilometrų iki mokyklos atskirtis mažėja, bet švietimo kokybės atskirtis tik didėja.

"Bandymų kažką keisti švietimo srityje buvo daug, bet jie buvo skuboti, neapgalvoti ir net realiai nesuvokiant situacijos mokyklose. O mokinių gebėjimai nedidėja, nes tam nėra jokio pagrindo. Šiemetinis matematikos egzaminas buvo tik vienas to indikatorius", – mano licėjaus direktorius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės vertinimu, tai, kas daroma švietimo srityje, buvo antireforma – ir mokinio bei studento krepšelių panaikinimas, ir bandymas išlaikyti kaimiškąsias mokyklas. Jose mokymo kokybė prastesnė, o lėšos, kurios galėtų būti skirtos mokytojų atlyginimui didinti ir mokymo kokybei gerinti, išleidžiamos pro kaminą neefektyvioms patalpoms šildyti ir išlaikyti. "Taip nėra didinamas švietimo prieinamumas. Atvirkščiai: kilometrų iki mokyklos atskirtis mažėja, bet švietimo kokybės atskirtis tik didėja", –  pabrėžia I.Valeškaitė.

Tik kadencijai persiritus į antrą pusę valdantieji ėmė kurpti nacionalinį susitarimą dėl švietimo prioritetų, bet ir jis baigėsi fiasko.

Milijonų dalybos

Dar vienas LVŽS akcentuotas prioritetas – kovoti su skurdu, mažinti gyventojų pajamų nelygybę, skirtumus tarp regionų, stiprinti paramą šeimai. Milijonai byrėjo pensijoms padidinti, vaiko pinigams, darbo užmokesčiui pedagogams, medikams, kai kuriems kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams didinti.

"Statistika rodo, kad skurdo rodikliai keliais procentiniais punktais sumažėjo. Buvo įvesti vaiko pinigai, priimta tam tikrų sprendimų. Žinoma, augo ir ekonomika. Pokytį lėmė daug dalykų. Bet klausimas, ar mums pakanka tokio skurdo rodiklių sumažėjimo, nes vis dar esame ES gale. Skurdo ir socialinės atskirties problemos tebėra opios", –  sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

"Kam nukrito pinigų, tam pasisekė. Taip, buvo įgyvendinta nemažai šios srities priemonių, kalbant apie paramą šeimai vaiko pinigais pažadai net viršyti. Bet ar buvo įgyvendinta kokia esminė reforma, ar pasiekta pažangos kuriame nors sektoriuje?" – retoriškai klausia LLRI ekspertė I.Valeškaitė.

Pasak jos, pinigų upe užpilamas žmonių kritinis mąstymas – tai pateikiama lyg valdžios malonė, dangiška mana, bet tai tie patys dirbančių tėvų mokesčiai – papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, virtęs vaiko pinigais. Jais buvo galima remti nepasiturinčias šeimas, o dabar parama skiriama net ir tiems, kurie jokių finansinių problemų neturi.

"Pinigų pažarstymas – iš tų priemonių, kurios nereikalauja daug išminties. O toks metodas plito, taip pat ir COVID-19 akivaizdoje: atseikėta ir pensininkams, ir šeimoms su vaikais, ir bedarbiams. Arba, pavyzdžiui, apgyvendinimo paslaugų, renginių, kai kurie kiti sektoriai dėl COVID-19 buvo priversti visai sustoti, o pagalbos laukia nesulaukia. Tačiau žemės ūkiui, kuris mažiau nukentėjo, iš pasiskolintų pinigų (o skola – rekordinė) jau imta kompensuoti net anksčiau patirtus nuostolius", – stebisi I.Valeškaitė.

Efektyvi atskirties mažinimo priemonė – neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas (NPD), ir gerai, kad tai nuosekliai daryta. "Tačiau užuot didinę mokesčių progresyvumą per NPD kėlimą valdantieji nuėjo brutaliu ir visuomenę kiršinančiu keliu – kaip ir žadėjo, įvedė progresinius mokesčius. Tai buvo parodomasis žingsnis blogąja prasme: nuo 27 iki 32 proc. daug uždirbantiems pakelto gyventojų pajamų mokesčio tarifo beveik niekas nemokės, nes kartelė aukšta, bet tai gali išstumti iš šalies kvalifikuotą darbo jėgą ir atbaidyti užsienio investuotojus, kurie norėtų Lietuvoje kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas", – vertina LLRI ekspertė. Tokio dydžio mokestį turi mokėti uždirbantys per 84 vidutinius atlyginimus šalyje, vadinasi, gerokai per 9 tūkst. eurų per mėnesį. Kiek tokių Lietuvoje?

Skaičiai pagražinti

Valdantieji žadėjo ambicingą mokesčių reformą, kuri skatintų ekonomikos augimą, mažintų šešėlinę ekonomiką. I.Valeškaitė giria darbdavio ir darbuotojo "Sodros" įmokų sujungimą – tai darbo mokesčių sistemą padarė aiškesnę ir skaidresnę. "Tai buvo lauktas geras sisteminis pokytis, kuriam nesiryžo ankstesnės valdžios. Tačiau, deja, mokesčių dydis vis dar priklauso ne nuo gaunamų pajamų, o kokia veikla užsiimi, pavyzdžiui, ūkininkai gali mėgautis lengvatomis. Ko ši valdžia tikrai neužmiršo, tai savo tikslinės rinkėjų grupės", – sako I.Valeškaitė.

Jos vertinimu, neatnešė siekto efekto ir akcizų didinimas. Tai neišskaidrino ir alkoholio sektoriaus. Tiesa, alkoholio vartojimas mažėja, bet tai daugiau kultūrinių pokyčių įtaka. Tačiau nors buvo palankus metas trauktis šešėliui – mėgavomės sparčiu ekonomikos kilimu, o tokiu metu jis natūraliai mažėja, nes žmonės turi daugiau pinigų legalioms prekėms ir paslaugoms įsigyti, bet po Valstybės kontrolės peržiūros paaiškėjo, kad valdžios deklaruojamos atkovotos iš šešėlio sumos maždaug trečdaliu "pagerintos".

Kaunas – be ministerijos

LVŽS žadėjo tobulinti ir efektyvinti valstybės valdymą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis šių pažadų tesėjimą vertina nevienareikšmiškai: "Daugelis darbų iki galo nepadaryti, o kai kurie iš viso nebuvo prasmingi."

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane buvo nurodyti ir planuojami pasiekti rezultatai, bet, juos palyginęs su faktu, V.Nakrošis konstatuoja, kad įsipareigojimai tesėti tik iš dalies. Štai pagal valdžios efektyvumo rodiklį pakilome į penkioliktą vietą ES, bet pagal reguliavimo kokybę nukritome į aštuonioliktą, nes nebuvo reformos dėl teisėkūros proceso, konsultacijų su interesuotomis grupėmis. COVID-19 situacija šį rodiklį dar pablogins, nes karantino ir ekstremalios situacijos metu įvedami draudimai ir ribojimai dėl ekonominės veiklos dažnai keičiasi ir neretai nėra proporcingi poreikiams.

Dėl varnelės plane vienas žemės ūkio ministras atkėlė veidrodinę ministerijos kopijėlę į Kauną, o atėjęs kitas netrukus šį projektą sustabdė. (Liamio Steponavičiaus nuotr.)

Planuota sumažinti teisės aktų skaičių: Vyriausybės nutarimų – 25 proc., bet jų stabiliai priimama tiek pat, Seime jų taip pat nemažėjo.

Įsipareigota 15 proc. sumažinti viešojo sektoriaus institucijų, bet pavyko tik 7,7 proc., o savivaldybės savo institucinę sąrangą optimizavo vos 3,3 proc. Kadencijos pradžioje vidaus reikalų ministru buvęs Eimutis Misiūnas tikėjosi 10–15 proc. sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, bet tiek jų nesumažėjo.

LLRI ekspertė I.Valeškaitė primena, kad žadėta mažinti ir verslo priežiūros įstaigų, bet tai liko didelė pelkė.

Realizuotos ir ne visos valdančiųjų iniciatyvos, bet yra ir sėkmių. V.Nakrošio vertinimu, viena tokių – Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, kuris laipsniškai konsoliduoja bendrųjų funkcijų, pirmiausia personalo ir finansų, valdymą. Tai leidžia taupyti lėšas, diegti gerąsias praktikas.

Nors negalima vienareikšmiškai vertinti Vyriausybės veiksmų COVID-19 akivaizdoje, bet, V.Nakrošio vertinimu, tai priskirtina prie sėkmingų Vyriausybės darbų.

Bet daug iniciatyvų užgeso. Štai kadencijos pradžioje iškelta versle taikoma LEAN valdymo sistemos vėliava greitai nusileido.

LVŽS akivaizdžiai apgavo kauniečius. Žadėta čia perkelti dvi – Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. V.Nakrošio įsitikinimu, neprasminga kokią ministeriją įkurdinti kitame mieste. Bet dėl varnelės plane vienas žemės ūkio ministras atkėlė veidrodinę ministerijos kopijėlę į Kauną, o atėjęs kitas netrukus šį projektą sustabdė.

Valstiečiai rinkėjams žadėjo mažinti ministerijų, bet jų tiek pat, kiek buvę. Iš 141 Seimo narių turėjo likti 101, bet referendume šiuo klausimu pritrūko balsuotojų. Deklaruota, kad Seimo narys negalėtų eiti ministro pareigų, o dabar tokių pusė ir dar premjeras. Seimo rinkimus ketinta perkelti į pavasarį, bet ketinimai nesulaukė pritarimo.

Tarsi policininkai krūmuose

I.Valeškaitė vardija ir, švelniai tariant, keistas valdančiųjų iniciatyvas, kurios virto jų pačių šaržu. Pavyzdžiui, būsto regionuose programa norėta, kad jaunimas kurtųsi ne didmiesčiuose, bet daugiausia kreiptasi paramos norint įsigyti būstą didmiesčių pašonėje.

Žadėtas senų automobilių apmokestinimas pavirto į vienkartinį automobilių registravimo mokestį, kuris nėra nei labai susijęs su tarša, nei prisidės prie automobilių parko atnaujinimo, nes kuo daugiau pinigų skiriama mokesčiams, tuo mažiau lieka automobiliui.

Žadėto valstybinio banko Lietuvos pašto pagrindu neįsteigta, bet valstybinio plėtros banko kūrimui Seimas pritarė. Prieš tai bandyta žymiai apmokestinti bankus, gerai, kad apetitas kiek suvaldytas. Pritraukti naujus kredito rinkos dalyvius, I.Valeškaitės įsitikinimu, geriau sektųsi rodant, kad tos įstaigos vertinamos ir reikalingos, kaip kad "Fintech" sektoriuje, kuris Lietuvoje sėkmingai plėtojamas.

LVŽS tiesiog dievina draudimus ir sekimą. Slapti pirkėjai tikrino, ar alkoholis ir tabakas neparduodami nepilnamečiams, ar laikosi reikalavimų vaistininkai. "Užuot skaidrinus sistemą kalbantis su pardavėjais žaidžiame policininkus krūmuose. Einama priešinga nei Vakarų valstybėse kryptimi. Kontrolės institucijos turi būti ir pagalbininkai, ne tik baudėjai", – sako I.Valeškaitė.

Užsimota įvairiais draudimais sumažinti alkoholio vartojimą, o valstybei monopolizuoti prekybą alkoholiu. Monopolio idėja neįgyvendinta, o, nepaisant įvairių suvaržymų po beveik dešimtmečio pertraukos išaugo alkoholio sukeltų mirčių skaičius.

Varnelių daugiau

"Ant daugelio Vyriausybės programos punktų uždėta varnelė. Bet juk tikslas – ne padalinti kažkiek milijonų, kad ir vaiko pinigų, bet kažko pasiekti – ar kad skurdo sumažėtų, ar kad daugiavaikės šeimos geriau gyventų, ar dar ko. Ypač šiuo metu, kai prisiskolinta labai daug pinigų, finansinius rodiklius pasiekti lengva, bet reikia sisteminių pokyčių", –  pabrėžia I.Valeškaitė.

Ji pateikia tokį pavyzdį: "Doing business" reitinge žinome, kurie kriterijai vertinami, ir valdžiai telieka juos įgyvendinti, tad reitinge kylame. Bet tie kriterijai – ne bet kokie, o kurių įgyvendinimu džiaugiasi ir mūsų verslas, ir investuotojai. "Galėtume susikurti sau tokį reitingą su tikslais ir sisteminių pokyčių rodikliais, pavyzdžiui, švietime ir siekti proveržio", –  siūlo LLRI ekspertė.

S.Skvernelio Vyriausybės programa – pagal ženklų skaičių visų laikų riebiausia – net 130 puslapių, nors ir kritikuota, kad žodžių "sieksime" joje daug daugiau nei "įgyvendinsime", ar kad naujajai valdžiai prioritetai – viskas, o viskas prioritetas būti negali.

Premjeras, šiemet gegužę Seime pristatydamas Vyriausybės ataskaitą apie nuveiktus darbus negalėjo atsidžiaugti rezultatais. Bet valdantieji krykštauja kartais ir dėl tik popierinių pergalių. Lietuva Europos Komisijos ataskaitoje šiemet įvertinta kaip dedanti pastangų keisti situaciją, bet kitų ES šalių kontekste vis dar prastos švietimo padėties, didelės socialinės nelygybės ir skurdo rizikos, patirianti iššūkius surenkant mokesčius ir plėtojant inovacijų politiką, žemo aplinkosauginio tvarumo šalis.

Tiesa, šios problemos – nenaujos, jas atėję į valdžią "valstiečiai" jau rado gerokai įsisenėjusias. Bet jei jie nebūtų tiek koncentravęsi į kai kurias parodomąsias draudimų akcijas ir norą atrodyti dosnūs žarstydami mokesčių mokėtojų milijonus, o atsidavę vienam dviem prioritetams, gal šiandien būtume arčiau tos darnios Lietuvos, kuri rožinėmis spalvomis piešta valdančiųjų pažaduose prieš ketverius metus.