Už tai, kad įstatymas, kuriuo numatoma socialdarbiečiams skirti dotaciją, būtų svarstomas iš naujo, balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 63 parlamentarai.

Tuo tarpu už tai, kad iš naujo būtų svarstoma Biudžeto įstatymo pataisa, leidžianti skolintis naujų partijų finansavimui ir NATO įsipareigojimams, pasisakė 117 parlamentarų, septyni buvo kitokios pozicijos.

Pataisas toliau svarstyti numatoma ketvirtadienį.

Pagal Seimo statutą, gavęs vetuotą įstatymą Seimas balsuoja, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu.

Prezidentės veto pristatęs jos patarėjas Mindaugas Lingė pažymėjo, kad šalies vadovė siūlo likti prie egzistuojančios partijų finansavimo tvarkos, „kad nebūtų darkoma sistema“.

Tuo tarpu naujai susikūrusioms partijoms dotacijas šalies vadovė siūlo skirti, bet tokias lėšas suplanuojant biudžete, o ne skolinantis, kaip ketina valdantieji.

„Prezidentė kviečia visus pakilti virš siaurų partinių interesų ir Biudžeto įstatyme palikti nenumatytas išlaidas tik įsipareigojimams, susijusiems su Lietuvos įsipareigojimams NATO“, – sakė M. Lingė.

„Dėl naujai susikūrusių partijų tokia teisė yra egzistuojanti, bet prezidentė nori pasiūlyti aiškius saugiklius, kad tokias dotacijas gaunantys nepradėtų sąmoningai skaldyti partijų“, – pažymėjo patarėjas.

Numatydamas po Seimų rinkimų susikūrusioms partijoms, turinčioms frakciją parlamente, skirti dotaciją, Seimas kartu priėmė pataisas, iš kur paimti lėšų. Leista Vyriausybei skolintis gynybos įsipareigojimams vykdyti bei naujai įsteigtoms partijoms finansuoti.

Vyriausybė siūlė leisti skolintis gynybai, kad būtų užtikrintas 2 proc. BVP rodiklis, tačiau Seime „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu buvo pridėtas dar vienas punktas – leisti skolintis ir naujai įkurtoms partijoms.

Šią pataisą opozicija aštriai kritikavo argumentuodama, kad nekorektiška šalies gynybą susieti su lėšų skyrimu partijai, taip pat vadino ją korupcine.

Socialdarbiečių dotacijos klausimą Seimas sprendžia artėjant terminui, iki kurio Vyriausioji rinkimų komisija turi paskirstyti partijoms dotacijas. Pagal įstatymą, antrojo pusmečio dotacija partijoms turi būti pervesta iki lapkričio 15 dienos.

Prezidentės nuomone, rinkimuose nedalyvavusios, bet atstovų Seime turinčios partijos turi teisę gauti finansavimą, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant lėšų joms kitų metų biudžete.

Taip pat prezidentė siūlo, kad partijų įstatymo pataisos su jos teikiamomis korekcijomis įsigaliotų nuo kitų metų sausio, o ne nuo pasirašymo datos, kaip to siekė valdantieji.

D. Grybauskaitė nepritaria biudžeto pataisoms, susiejusioms galimybes skolintis tiek gynybos biudžetui didinti, tiek LSDDP dotacijai, sakydama, kad „gynybos poreikiai negali tapti partijų finansavimo įkaitu“.

Grąžindama tobulinti Politinių partijų įstatymo pataisas dėl rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklos finansavimo prezidentė siūlo tris saugiklius, kurie neleistų piktnaudžiauti dotacijomis.

Politinių partijų įstatymo pataisomis valdantieji ne tik įrašė dotaciją naujai susikūrusioms partijoms, bet ir iš esmės pakeitė dotacijų skaičiavimo tvarką, didžiąją dalį pinigų paskirstant pagal Seime laimėtus mandatus, o ne gautus rinkėjų balsus, kaip šiuo metu.

Prezidentė vetuodama pataisas siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kai dotaciją lemia gauti rinkėjų balsai, o ne laimėti mandatai, tik sutinka nuo 3 iki 2 procentų sumažinti kartelę, leidžiančią partijai pretenduoti į biudžeto pinigus.

„Prezidentė siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kaip įskaičiuojamas kiekvienas gautas balsas, prezidentė sutinka, kad būtų sumažinama kartelė iki dviejų procentų, ir nebūtų darkoma sistema“, – sakė M. Lingė.

Pagal vetuotas pataisas, trys penktadaliai dotacijos būtų paskirstoma pagal partijų kandidatų laimėtus mandatus Seimo rinkimuose, penktadalis – pagal savivaldos rinkimuose gautus rinkėjų balsus, o likęs penktadalis – pagal Europos Parlamente gautus rinkėjų balsus. Tokią tvarką valdantieji siūlo nuo 2020 metų.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, jiems priklausytų per 200 tūkst. eurų.

M. Lingė: prezidentė nenori tiesiog erzinti valdančiųjų

Pirminė valdančiųjų reakcija į prezidentės D. Grybauskaitės parodytas klaidas teisėkūroje yra galios priimti įstatymus rodymas, sako šalies vadovės patarėjas Mindaugas Lingė.

„Prezidentė šiaip sau nevetuoja tiesiog susigalvojusi ar norėdama paerzinti valdančiuosius ar kažkaip įgelti. Veto visada yra su siūlymais arba su argumentais, kodėl vieno ar kito teisės akto galima laikyti nepriimtu“, - antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.

Todėl, pasak jo, valdantieji nepagrįstai kalba apie prezidentės siūlymų, tobulinančių partijų finansavimo tvarką keičiančias pataisas, atmetimą. Prezidentės manymu, valdančiųjų „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ iniciatyva priimtos pataisos tiesiog sujaukia partijų finansavimo sistemą.

D. Grybauskaitės patarėjas pabrėžė, kad Seime priimtos „socialdarbiečiams“ valstybės dotaciją garantuojančios pataisos, neatsižvelgus į Prezidentūros siūlymus, tiesiog leis neatsakingai eikvoti valstybės pinigus.

„Seimas atsisakė balsų kartelės, nuo kurios politinės partijos įgytų teisę į dotaciją. Tai reiškia, kad po 2020 m. politines partijas bus galima kurti kaip verslo įmonėles, norint užsidirbti valstybės biudžeto pinigų. Nebūtinai tai bus dideli pinigai, bet tokia iš principo galimybė atsiranda, nesvarbu kokį tu turi visuomenėje palaikymą, - jeigu tu gauni kad ir 10 balsų rinkimuose sukurtoje „kosmonautų partijoje“, - ji jau galėtų gauti iš biudžeto pinigų. Tai yra neatsakingas pinigų eikvojimas“, - aiškino M. Lingė.

Kartu jis pabrėžė, kad būtina taisyti ir kitą valdančiųjų sumanymą - pataisą, numatančią, kad lėšos papildomam partijų finansavimui būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP įsipareigojimus NATO. Pasak M. Lingės, toks partijos interesų prilyginimas strateginiams šalies tikslams yra pavojingas precedentas.