„Vakar Seimo priimtas sprendimas nutraukti jungtis su Baltarusija ir Rusija – labai svarbi ekonominė priemonė prieš Maskvos ir Minsko planus parduoti labai pigią elektrą, pagamintą nesaugiose branduolinėse jėgainėse, Europai. Manau, kad vakarykštis Seimo sprendimas turės atgarsį Briuselyje ir parodys, kad Lietuvos žmonės daug rimčiau imasi spręsti ir diskutuoti šiuo klausimu“, - penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu sakė Lietuvoje viešinti Europos Parlamento narė iš Vokietijos.

Anot jos, vakarykštis Seimo sprendimas nors pavėluotas, bet labai svarbus ir teisingas, sutelksiantis didesnį dėmesį Astravo AE klausimams Briuselyje. Tačiau politikė pažymėjo, kad Europos institucijų galimybės daryti įtaką Baltarusijos sprendimams – ribotos.

„Europos Komisija dirba šia kryptimi, mes spausime daugiau, bet tiesą sakant, Europos Komisija negali spręsti, kas vyksta Baltarusijos teritorijoje. Mes bandome uždegti šviesą šiam klausimui“, – kalbėjo R.Harms.

Astravo AE klausimas, Vokietijos žaliųjų lyderės teigimu, juo labiau aktualus artėjant Černobylio atominės elektrinės katastrofos mėtinėms.

„Manau, kad yra aišku, jog Ignalinos atominė elektrinė turėjo būti uždaryta dėl saugumo priežasčių, bet dėl tų pačių priežasčių Europos Sąjunga turi dabar daryti daugiau, kad apsaugotų Lietuvos, Lenkijos piliečius ir visų kaimyninių Baltijos šalių piliečius nuo didelės rizikos, keliamos Astravo atominės elektrinės“, – pabrėžė europarlamentarė.

Vokietijos žaliųjų vadovė sakė pati derinusi Europos Parlamento narių vizitą į Baltarusiją, siekiant Astravo AE saugumo klausimus aptarti su oficialiais Baltarusijos atstovais. Anot R.Harms, iš Baltarusijos atstovų Briuselyje iš pradžių sulaukta žinios, kad vizitą įmanoma surengti, tačiau vėliau Minsko atstovai informavo, jog EP narių vizitas nebus organizuojamas.

Lietuvos europarlamentaras Bronis Ropė teigė, kad Baltarusija nesilaiko tarptautinės konvencijos reikalavimų dėl saugumo reikalavimų. Būtent šiuos reikalavimus Baltarusijai nuolat stengiamasi priminti.

Kitas europarlamentaras Petras Auštrevičius tvirtino, kad kovojant su nesaugia atomine pirmiausia būtina užsitikrinti kaimynų, o po to ir Europos paramą.

„Lietuva turi išmokyti Europą ištarti Astravo pavadinimą. Tai lyg ir simboliškas žingsnis, bet Lietuva nesugebėjo viešosios politikos srityje, aiškinimo srityje „parduoti“ šito klausimą arba atiduoti europiniam kontekstui. Daugiausia tai ya laikoma, kad tai yra Lietuvos ir Baltarusijos santykių detalė, kažkas neaiškaus, mes kažko nepatenkinti ir turime priekaištų kaimyninei valstybei. Kol šitas klausimas nebus keliamas Briuselyje, mes tikrai nepasieksime tų tikslų, kuriuos užsibrėžėme“, – penktadienį žurnalistams sakė P.Auštrevičius.

Seimas nariai ketvirtadienį priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą. Už jį balsavo 87 parlamentarai, vienas susilaikė. Įstatymu numatyta riboti elektros importą ne tik iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, bet ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.

Nesaugia bus vadinama kaimyninės šalies branduolinė elektrinė, kurią statant ir jai veikiant nesilaikoma aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, pažeisti tarptautiniai susitarimai bei konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Seimo pirmininko V.Pranckiečio teigimu, Lietuva tikisi didesnio Europos Parlamento dėmesio ir sieks „parduoti Astravo AE saugumo problemą Europai“.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė, kad Astravo atominė elektrinė ir šiuo metu Karaliaučiuje sustabdytas AE projektas kelia grėsmę Lietuvai, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją, reikalaujančią derinti aikštelių parinkimą su kaimyninėmis valstybėmis ir įvertinti jų poveikį bei galimą žalą jų žmonėms, gamtai ir urbanistinei aplinkai.

Pernai birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį jos importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną. Neseniai prie Lietuvos iniciatyvos pareiškė prisidedanti ir Lenkija.

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE nuolat įvyksta įvairūs incidentai, jie Lietuvai kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kiekvieno jų galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.