Lietuva yra pasirengusi priimti iki 8 tūkst. NATO greitojo reagavimo pajėgų karių, tačiau susidurtų su problemomis priimant didesnį karių skaičių, sako ministras Juozas Olekas.

Anot ministro, tai paaiškėjo vykdant pratybas „Baltic Host“, kuriose penktadienį Lietuvos ministerijų atstovai treniravosi priimti NATO pajėgas galimos krizės atveju.

„Išanalizavome, kad jei atvyktų ypatingai greito reagavimo pajėgos, maždaug 6-8 tūkst. (karių), didelių problemų nebūtų nei su apgyvendinimu, nei su maitinimu, vykimu Lietuvos teritorijoje, galbūt net pratybomis. Atvykus didesniam skaičiui, atsiranda tam tikrų problemų: kelių užimtumo, civilinio ir kariškių naudojimosi keliais, taip pat pratybų vietomis, kad galėtų didesnis skaičius karių dalyvauti pratybose“, - sakė J.Olekas.

Anot ministro, su komiteto nariais bei svečiais sutarta, jog reikėtų keisti kai kuriuos teisės aktus, taip pat sudaryti galimybę greitesniam ir lengvesniam transportavimui, sudaryti galimybes apgyvendinti karius ne tik valstybinėse, bet ir privačiose teritorijose, numatant ir atsiskaitymo su privačiais asmenimis mechanizmą.

„Kai kurie kontraktai galbūt (reikalingi) su civiliniais vežėjais, kurie galėtų padėti sprendžiant transportavimo problemas“, - pažymėjo J.Olekas.

Jis pateikė pavyzdį, jog pervežti karinę techniką šalies kariuomenei apribojimų nėra, tačiau jei tai daro samdyti verslininkai, jiems tenka mokėti kelių mokestį.

Ministras nurodė, kad realios karinės grėsmės atveju perkėlus pajėgas, šias problemas spręsti yra paprasta, tačiau teisės aktų pakeitimai reikalingi priimant karius būtent pratybų atveju.

Jis priminė, jog politinį sprendimą dėl nedidelio skaičiaus greitojo reagavimo pajėgų atvykimo iš NATO pusės priima NATO pajėgų Europoje vadas, tuo metu Lietuvoje sprendimą galėtų priimti Krašto apsaugos ministras. Dėl didesnio pajėgų skaičiaus sprendimus atitinkamai turėtų priimti NATO vadovybė ir Lietuvos prezidentė Seimo pritarimu.

„Jei kalbame apie itin greitojo reagavimo karių atvykimą, yra krašto apsaugos ministro sprendimas sutikti, kad iki 6 tūkst. karių atvyksta į Lietuvą ir mes tai galime padaryti per kelias minutes“, - atkreipė dėmesį J.Olekas.

Pasak ministro, dalis ginkluotės ir karinės technikos, kurią naudotų greitojo reagavimo pajėgos, jau yra Lietuvoje.

Pratybų metu J.Oleko vadovaujamas Nacionalinis jungtinis priimančiosios šalies paramos koordinacinis komitetas taip pat susitiko su Sąjungininkų greitojo reagavimo korpuso vadu generolu leitenantu Timu Evansu. Jis priminė, kad pagal NATO susitarimus, mažiausias terminas, per kurį greitojo reagavimo pajėgos atvyktų į Lietuvą, yra 48 valandos.

Pasak generolo, šiomis pratybomis siekta atsakyti, kiek karinio transporto priemonių bei kitos technikos vienu metu galėtų vykti Lietuvos keliais - anot jo, į didžiąją dalį klausimų atsakyta ir pajėgų dislokavimas turėtų būti paprastesnis, nes „Lietuva supranta, ko gali reikėti“.

„Manau, kad svarbiausia, ko siekiame čia, yra išgryninti ir patobulinti bendradarbiavimą su Lietuvos karinėmis pajėgomis ir užtikrinti Vyriausybę bei Lietuvos žmones, kad mes esame čia, mes esame pasirengę dislokuoti pajėgas ir tai padarytumėme“, - sakė jis.

Šiemet pratybose „Baltic Host“ visose Baltijos šalyse dalyvauja apie 350 karių ir civilinių institucijų atstovų. Šios pratybos šiemet susietos su svarbiausiomis šiemet Sąjungininkų greitojo reagavimo korpuso vadavietės pratybomis „Arcade Fusion” (Arkadinė jungtis), kurių pagrindinis tikslas yra treniruoti NATO greitojo reagavimo pajėgų atvykimą į krizės apimtą regioną, valdyti operacijas jame ir gerinti bendrų veiksmų koordinaciją su nacionaliniais vienetais. Šių metų spalio mėnesio pradžioje šio korpuso vadovavimo ir valdymo vienetai buvo perdislokuoti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.