Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė nebalsavęs už "x" ir "w" raidžių vartojimo įteisinimą pavardžių rašyboje, nes mano, kad tokie siūlymai prasilenkia su Konstitucija.

Jis taip pabrėžė, jog apie pastangas sąmoningai bloginti tautinių mažumų padėti Lietuvoje neverta net diskutuoti.

"Pasikartosiu, kad balsuojant dėl pavardžių rašymo naudojant nelietuviško raidyno ženklus aš susilaikiau, nes tai nepolitinis sprendimas. Aš visada siekiau ir sieksiu, kad teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai. (...) Du Konstitucinio Teismo nutarimai ir išaiškinimai, aš manau, yra aukščiau už bet kurį įstatymo projektą, jeigu matoma, kad yra prieštaraujama", - antradienį per spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijoje sakė A.Ažubalis.

Jis teigė galįs tik apgailestauti, kad pavardžių svarstymas pernai balandį Seime sutapo su tuometinio Lenkijos prezidento vizitu Vilniuje. "Aš žinau, kad buvo siūloma atidėti svarstymą", - sakė ministras.

Paklaustas, ar galima suprasti, jog pavardžių rašybos įstatymo pataisas pateikusios Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius siūlė pažeisti Konstituciją, jis atsakė: "Aš nemanau taip, aš manau, kad kiekvienas mato ir interpretuoja vienaip ir kitaip, ir čia jūs klauskite premjero".

"Aš kalbu kaip Vyriausybės narys, kuris laikosi pirmiausia Lietuvos valstybės Konstitucijos, nes ant jos jis prisiekė tapdamas Seimo nariu ir ministru", - kalbėjo A.Ažubalis.

Jis sutiko, kad pavardžių rašybos klausimą galima spręsti referendumu, jei tokią iniciatyvą palaikytų daug šalies gyventojų.

Ministro teigimu, mintis, kad kas nors tikslingai daroma siekiant pabloginti vienos ar kitos tautinės mažumos padėtį Lietuvoje "yra verta filmo scenarijaus, bet ne realaus svarstymo".

"Aš todėl nepasiduodu viešoms eskalacijoms, nes faktai liudija visai ne tokią padėtį nei diskutuojama", - teigė jis.

"Kasmetinėje "Freedom House" ataskaitoje Lietuva vadinama laisva šalimi politinių teisių ir pilietinių laisvių srityse, o Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje taip pat labai teigiamai vertina Lietuva ir situaciją Lietuvoje su žmogaus teisėmis. Aš manau, kad tai yra du patys iškalbingiausi liudijimai, kurie daugiau nereikalauja nei skaičių, nei procentų", - vardijo A.Ažubalis.

Vis dėlto URM vadovas sakė, kad viešo aptarimo pastaruoju metu ne kartą susilaukę Lietuvos ir Lenkijos santykiai turi būti kuriami strateginės partnerystės pagrindu.

"Tačiau aš nematau kitos išeities kaip tik strateginė partnerystė tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri buvo pradėta kurti ir kuriama atliepiant abiejų valstybių strateginiams interesams. (...) Tačiau kartu žinome, kad Lietuva ir Lenkija visada bus kaimynės, kurias sieja, siejo ir sies ekonominiai, žmogiškieji ir kultūriniai ryšiai. Ir, žinoma, istorija, nors kartais ir skirtingai traktuojama, tačiau vis dėlto yra bendra istorija", - dėstė ministras.

Anot jo, Lenkijos politinės ambicijos pastaruoju metu kinta, nes Varšuva iš regiono bando pareiti į aukštesnį lygį.

"Nesvarbu, koks mūsų valstybių dydis ir kiek žmonių gyvena toje valstybėje, tačiau įsisąmoninta politinė atsakomybė už regiono ekonominį, socialinį, karinį saugumą lygiai gula ant abiejų valstybių pečių. Valstybių vadovai, vadovaujantys asmenys, aš manau, tą puikiai supranta, nepaisant, kas ką bedarytų, kad tas įsisąmoninimo, atsakomybės už regioną jausmas mažėtų", - kalbėjo A.Ažubalis.

Lenkijos politikai ir vietos tautinė mažuma Lietuvą ragina įteisinti originalią nelietuviškų pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis, asmens dokumentuose leidžiant rašyti ir lietuviškoje abėcėlėje nesamas "w" ir "x" raides.

Seimui Vyriausybė buvo pateikusi tokias pataisas numatantį projektą, tačiau jis atmestas. Kritikai sako, kad pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai dėl valstybinės lietuvių kalbos.

Lietuvai neįteisinant pavardžių rašybos nelietuviškai, vietos tautinė mažuma sako esanti diskriminuojama, dėl to skundžiamasi ir įvairioms tarptautinėms institucijoms.

Tuo metu dauguma - 78 proc. - Lietuvos gyventojų mano, kad tautinės mažumos šalyje nėra diskriminuojamos. Daugiau diskriminaciją minėjo jaunimas, grupėje iki 29 metų tautinių mažumų diskriminaciją matantys nurodė 40 proc. apklaustųjų.