„Mano principinė pozicija yra ta, kad studijų metu neturėtų būti privaloma tarnyba, ir šitas modelis taip, kaip dabar siūlomas, pakenktų šalies ir ekonominiam potencialui, ir tai pačiai kariuomenei. Tokiu būdu vertė, kuri būtų sukurta šitų abiturientų nutraukus jiems studijas, būtų mažesnė ir tas atsilieptų ir pačiai krašto gynybai, nes mes turėtumėme mažiau finansinių išteklių“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė jo pirmininkas Artūras Žukauskas.

„Pats modelis privalomo studentų šaukimo man yra visiškai nepriimtinas“, – pridūrė Laisvės partijos atstovas.

Komiteto pirmininkas teigė siūlantis jaunuolius į privalomą karinę tarnybą šaukti iškart po mokyklos.

„Antras punktas – studijų metu tik savanoriškos tos priemonės galėtų būti taikomos ir toliau po studijų tie, kurie nelankė JKVM (Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų – BNS) ar nesantys KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgose – BNS), galėtų būti šaukiami. Taip pat pritartumėme reikiamų specialistų trumpam pašaukimui“, – sakė A. Žukauskas.

„Principinis klausimas dėl studentų šaukimo, manau, sukels didžiulę audrą toliau Seime svarstant“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Principinis klausimas dėl studentų šaukimo, manau, sukels didžiulę audrą toliau Seime svarstant.

A. Žukauskas komitete pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus įstatymo projektui. Politikas tvirtino, kad ją galėtų sudaryti Švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, studentų atstovai.

Siūlymui sudaryti darbo grupę komitetas pritarė vienbalsiai.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė, komiteto narė Laima Nagienė svarstė, kad kariai galėtų aukštosiose mokyklose dėstyti savaitės trukmės kursus kiekvieną mėnesį.

„Po to vasarą būtų privaloma ta tarnyba ir išsispręstų tas klausimas“, – sakė ji.

„Dabar iš karto paimti visus studentus iš aukštųjų mokyklų... Tai, palaukite, kas liks aukštosiose mokyklose?“ – kalbėjo L. Nagienė.

Anot Ž. Tomkaus, pagal pertvarką ne visi studentai būtų šaukiami į kariuomenę. Jis taip pat pridūrė, kad kol kas nėra sutarta dėl visuotinio šaukimo.

Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė klausė, kaip užsienyje studijuojantys lietuviai galėtų grįžti savaitgaliams į Lietuvą atlikti privalomą karinę tarnybą.

„Kaip yra mąstoma organizuoti privalomą karo tarnybą mūsų užsienio lietuviams? Kaip juos planuojama pritraukti?“ – klausė ji.

Viceministras sakė siūlantis užsienio lietuviams tarnybą atlikti vasaros atostogų metu.

„Realiai orientacija bendra – arba vasarų metu, nes suprantame, kad savaitgaliai daugiau orientuoti į tuos jaunuolius, kurie būtų čia, Lietuvoje, ir studijuotų. Tuo tarpu, tie, kurie studijuoja užsienyje, galėtų (privalomą karinę tarnybą atlikti – BNS) per vasarą arba pasirinktų sutrumpintą tarnybos modelį“, – teigė Ž. Tomkus.

„Dėl to ir buvo siūlymas diferencijuoti tarnybą. (...) Ir buvo tokia diskusija, kad tas sutrumpintas laikas skirtas tiems, kurie gyvena ar studijuoja užsienyje“, – pridūrė jis.

Pagal šiuo metu Seime svarstomą šaukimo į kariuomenę pertvarką studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Pagal siūlymus, aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.