Pereiti į pagrindinį turinį

A.Čaplikas įspėja: mažės kompensacijos už vaistus

2009-09-26 23:59
Vargas: pradėjęs sveikatos apsaugos reformą A.Čaplikas nespėja neigti apie ją sklindančių gandų.
Vargas: pradėjęs sveikatos apsaugos reformą A.Čaplikas nespėja neigti apie ją sklindančių gandų. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas – kupinas energijos. Jo pradėta sveikatos apsaugos reforma kelia vis daugiau aistrų, bet ministras pasiryžęs visiems įrodyti, kad be jos neišgyvensime.

Vakar A.Čaplikas viešėjo "Vilniaus dienos" redakcijoje ir atsakė į interneto portalo www.vilniausdiena.lt lankytojų klausimus.

– Jau ne pirmą kartą ir ne pirmas ministras kalba apie sveikatos įstaigų reformą, bet taip niekas nieko iš esmės ir nepadarė iki šiol. Manote, jums pavyks?

– Tikiuosi, kad pavyks. Norime sustiprinti pirminę grandį, kad nereikėtų stumdytis eilėse, pertvarka gali užtrukti dvejus metus.

– Ministre, mažinamos socialinės išmokos, pensijos. Ar numatoma mažinti kompensacijas už vaistus?

– Jeigu sumažės biudžetas, turėsime taupyti ir kompensuojamųjų vaistų srityje. Stengsimės nenuskriausti socialiai pažeidžiamiausių žmonių.

– Sakoma, kad Lietuvoje vos ne didžiausias medikų skaičius 1 tūkst. gyventojų ES. Jeigu taip, ar ne per daug Lietuvoje gydytojų?

– Per daug ne gydytojų, o etatinių vienetų. Realių gydytojų trūksta.

– Teko girdėti, kad stacionariai besigydantiems pacientams reikės už ligoninėje gautą maistą mokėti patiems. Ar tikrai yra tokių planų?

– Ne, tokių planų neturime. Deja, gandų, susijusių su sveikatos pertvarka, yra daugiau nei teisybės. Stengiamės juos paneigti, bet ne visada suspėjame. Pradėdami sveikatos pertvarką suvokiame, kad ši sritis yra labai jautri, todėl mūsų žingsniai bus labai svarūs, atsargūs, bet neišvengiami.

– Kodėl žmogus, mokantis mokesčius, gydomas už tokius pat pinigus kaip ir jų nemokantis?

– Nėra nedraustų asmenų. Už nedirbančius asmenis moka valstybė.

– Prieš keletą metų teko gydytis Šiaulių onkologinėje ligoninėje, ten gavau puikų gydymą, tačiau prijungus šią ligoninę prie Šiaulių ligoninės padėtis kardinaliai pasikeitė į bloga. Bijau, kad prijungus ir kitas specializuotas ligonines taip pat pablogės. Kur jūs matote tą ekonominę ir kitokią naudą pacientams?

– Manau, kad Lietuvoje turėtų veikti daugiaprofilinės ligoninės, ir tai jau yra pasitvirtinę. Galbūt galima kalbėti apie blogą vienos konkrečios ligoninės administravimą – tai vadovų kompetencijos klausimas. Nauda: administravimo lėšų taupymas, racionaliai paskirstomos investicijos (ypač medicinos įrangai pirkti), svarbiausia – visapusiškesnė paslauga žmogui.

– Kokios permainos laukia Kauno antrosios klinikinės ligoninės?

– Pateikiame savo matymą Vyriausybei, kaip gali atrodyti visas sveikatos apsaugos įstaigų tinklas. Tai nėra galutinis sprendimas, tai ministerijos projektas – turime gerą progą racionaliai diskutuoti su steigėjais, kaip galima sutvarkyti sveikatos apsaugos įstaigų tinklą. Kaune, manome, galėtų būti sustiprinta dabartinė apskrities ligoninė su integruotomis paslaugomis bei Kauno medicinos universiteto klinikos – du sveikatos centrai Kaune. Vilniuje numatome palikti tris stiprius sveikatos centrus.

– Ar yra planų sutvarkyti mažmeninę farmacijos rinką – vaistines? Šiuo metu tradicinių vaistinių Lietuvoje liko mažai, visą rinką kontroliuoja vaistinių tinklai, kurie bet kokiomis priemonėmis skatina vaistų pirkimą ir vartojimą. Vaistas – ne bandelė.

– Pritariu, kad vaistas – ne bandelė ir ne duona, skatinti jų vartojimą nesant gydytojų nurodymo – mažų mažiausiai neatsakinga. Kaip pasiekti žmogaus protą, kad jis be saiko nevartotų vaistų? Kelios kvailiausios reklamos, kurias esu matęs žiniasklaidoje: gerk kiek nori – vartok vieną iš vaistų, ryte būsi sveikas; valgyk be saiko – išgerk vaistą ir viskas bus gerai. Turime kalbėti apie vaistų vartojimo kultūrą Lietuvoje. Viena ministerija to nepajėgi padaryti. Tai turi suprasti ir farmacijos bendrovės, bet... Žmogus turi pats galvoti, ką daro. Vaistinė nėra vaistų parduotuvė, tai vieta, kur žmogui teikiamos farmacinės paslaugos.

Esame parengę farmacijos rinkos sutvarkymo planą, artimiausiu metu projektai bus pateikiami Vyriausybei ir Seimui. Bus vaistų kainų reguliavimas, receptų rašymo tvarka ir kitos priemonės.

– Ligoninėse populiari "vokelių sistema" – vokelis už operaciją, šokoladas vienai sesutei, butelis gydytojai, saldainių dėžė dar kam nors... Kaip vertinate tokius dalykus?

– Jei gydytojas reikalauja iš paciento užmokesčio arba atlygio neteikdamas gydymo, tai to gydytojo mamos pienas, kuriuo jį maitino, buvo sugadintas. Kaltinti vien gydytojų taip pat negalima, Lietuvoje gili tradicija atsidėkoti gydytojui. Kodėl ji yra, iš kur atsirado – sunku pasakyti, bet kiekvienas iš mūsų kažkodėl mano, kad tai reikia daryti. Matyt, praeis dešimtmečiai, kol tai išgyvendinsime. Esu realistas. Tai visuomenės brandos reikalas. Be abejo, gydytojų atlyginimai turi būti gerokai didesni, nors ir šiuo metu viešajame sektoriuje (gydytojų, mokytojų, policininkų, valstybės tarnautojų) atlyginimai yra didžiausi.

– Lietuva pirmauja pasaulyje pagal tuberkuliozės paplitimą. Greitai nebepadės jokie antibiotikai, nes sergantiems leidžiama nesigydyti, jeigu jie to nenori. O kaip dėl sveikų žmonių teisių?

– Gyvename demokratinėje valstybėje, priversti gydytis sunku, bet priemonių turime – tai teismo sprendimas. Tik nesutikčiau, kad tuberkuliozės plitimas labai didelis.

– Valstybės kontrolė aptiko daug įtartinų dalykų kraujo preparatų gamyboje. Kontrolieriai teigia, kad Valstybinė ligonių kasa kelis kartus permoka užsienyje pirkdama kraujo preparatus iš Lietuvoje paruošiamos plazmos. Ką apie tai žinote?

– Rimtai vertiname Valstybės kontrolės išvadas. Tikrai jas įvykdysime. Situacija su kraujo donoryste nėra normali. Kitais metais norėtume parengti aiškią, skaidrią, paprastą kraujo donorystės finansavimo tvarką. Konkurencijos dėsniai kraujo donorystei, mano manymu, neturėtų būti taikomi. Vilniaus ir Kauno centrų bei didžiųjų ligoninių konkuravimas sukuria nenormalią padėtį. Tikiuosi, užteks jėgų pakeisti tvarkai kitais metais.

– Ar pritariate dirbtiniam apvaisinimui in vitro (mėgintuvėlyje)? Kaip vertinate įvairius bandymus ir eksperimentus su embrionais, pavyzdžiui, kuriant kamienines ląsteles?

– Mes vykdome Seimo pavedimą pateikti dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Žinodami kitokį valdančiosios koalicijos partnerių konservatorių požiūrį į dirbtinio apvaisinimo procedūrą, pateikiame dvi alternatyvas – aš už liberalesnį variantą. Tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Dabartinė tvarka, kai dirbtinį apvaisinimą reglamentuoja tik dešimties metų senumo ministro įsakymas, yra nenormali. Būtina priimti įstatymą.

– Jums priimtini Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininko Antano Matulo dažnai radikalūs pasiūlymai alkoholio kontrolės ir tabako srityje?

– Visi protingi siūlymai dėl žmonių sveikatos man yra priimtini.

– Esate politikas, o ne profesionalas sveikatos apsaugos srityje. Tai gal būtų kur kas geriau užleisti šią vietą profesionalui?

– Ministras – ne daktaras. Paskyrus daktarą, reikia nuspręsti, kurios srities bus ministras: chirurgas, kardiologas, pediatras, iš kurios ligoninės (Kauno ar Vilniaus)? Juokauju.

– Kada jūsų atstovaujama Liberalų ir centro sąjunga susijungs su Liberalų sąjūdžiu ar dar su kuo nors, nes apklausos rodo, kad per rinkimus neturit šansų?

– Palaukime porą metų ir matysime, kaip baigsis savivaldybių rinkimai. Esu vieningos liberalų partijos šalininkas, bet yra kaip yra. Jei abi partijos praloš rinkimus, tai ir susijungs.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų