Viskas arba nieko. Taip valdančiuosius įspėja ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kalbėdamas apie kitų metų biudžeto priėmimą Seime.

Po pirmojo naujos Vyriausybės pasitarimo šeštadienį duodamas interviu dienraščiui premjeras pareiškė, kad valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai turės susitelkti ir priimti Ministrų kabineto pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos ir kitų metų biudžeto.

A.Kubilius leido suprasti, kad Vyriausybė žlugs, jei Seimas kurį nors pasiūlymą smarkiai pakoreguos prieš jos valią. Todėl būsimą balsavimą dėl kitų metų biudžeto ir jį lydinčių mokesčių įstatymų pakeitimo premjeras vadina dar vienu pasitikėjimo nauja Vyriausybe išbandymu. Tokiu pat, koks buvo balsuojant dėl Ministrų kabineto programos.

– Kaip pasikeitė premjero darbo kabinetas Vyriausybės rūmuose nuo 1999-ųjų, kai pirmą kartą įžengėte į jį kaip šeimininkas?

– Niekas nepasikeitė. Nespėjau dar visko patikrinti, bet, regis, viskas savo vietose, kaip ir buvo prieš devynerius metus.

– Kabinetas nepasikeitė, bet politinės aplinkybės dabar visai kitokios. Tuomet šalis irgi gyveno ekonominės krizės sąlygomis, tačiau Seime buvo gana stipri konservatorių dauguma ir nesunkiai priėmė visus Vyriausybės antikrizinius siūlymus. Dabar viskas kitaip: keturių gana skirtingų partijų koalicija, atrodo, bus ne tokia drausminga. Taigi sunkiau dirbti?

– Tas, aišku, pasikeitę. Be to, dabar matau kur kas didesnį iššūkį vien todėl, kad ekonominė ir finansinė situacija gerokai sudėtingesnė, nei buvo 1999 m. Tik iš išorės atrodo labai panašu, bet ir giluminiai procesai, ir ta labai nepalanki aplinka Lietuvoje bei visame pasaulyje yra kur kas sudėtingesnė nei prieš devynerius metus.

Tai ir yra gerokai sudėtingesnis dalykas nei šiek tiek margesnė koalicija.

Kita vertus, mano supratimu, valdančiosios koalicijos komanda labai dinamiška. Tuo požiūriu net matau ir privalumų. Randam bendrą kalbą.

– Sunkesnė ekonominė padėtis verčia Vyriausybę šiek tiek koreguoti savo antikriziniame plane išdėstytus pasiūlymus, kaip įveikti krizę?

– Taip. Iš tikrųjų, kai tik kiekvieną kartą perskaičiuojam, kaip gali atrodyti kiti metai, tai tie nauji skaičiai rodo, deja, vis prastesnę perspektyvą. Dar nėra buvę, kad būtų geresni skaičiai.

– Ir jokios šviesos tunelio gale?

– Kalbantis su Europos Komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu teko išgirsti patvirtinimų, kad kaskart, kai jie apskaičiuoja perspektyvą Europoje bei visame pasaulyje, skaičiai vis blogesni.

Kita vertus, yra dalykų, kurie suteikia daugiau optimizmo. Net ir tas faktas, kad Latvija gali pajėgti susitvarkyti su savo problemomis, nes priėmė krizės įveikimo planą, kuris yra gana griežtas, kur kas griežtesnis nei mūsų siūlomas. Tai turėtų leisti visam regionui kiek lengviau atsikvėpti: jeigu Latvija susidurtų su neįveikiamomis finansinėmis problemomis, tai labai neigiamai atsilieptų ir Lietuvai.

– Matėme, kad per koalicijos derybas krizės įveikimo planas sulaukė daugiausia diskusijų: pirminiai pasiūlymai gana smarkiai koreguoti. Dabar jūs užsimenate, kad Vyriausybė gali pateikti dar kitokius pasiūlymus, griežtesnius, nei buvo numatyta sunkiai suderintame krizės įveikimo plane. Manote, kad tie pasiūlymai bus priimtini Seimui ir juos patvirtins? Pats pripažinote, kad koalicinė dauguma gana marga ir kupina įvairių nuomonių. Ne visada jos sutampa su Vyriausybės nuomone.

– Manau, kitos išeities tiesiog nėra. Per laiką, praėjusį po rinkimų, diskutuodama dėl krizės įveikimo plano koalicija bent jau priėjo bendrą supratimą, kokios mūsų laukia problemos ir kokie veiksmai gali padėti tas problemas spręsti. Tad tuo požiūriu neturiu kokių nors didesnių abejonių dėl suderintų priemonių, kurias turime Vyriausybėje tik šiek tiek modifikuoti ir tada teikti Seimui priimti. Nepriėmus šių priemonių bus tiesiog neįmanoma spręsti ekonominių ir finansinių problemų. Tikiuosi, kad koalicija tą suvokia.

– Kiek anksčiau skelbti pasiūlymai bus keičiami?

– Sprendimas bus priimtas pirmadienį Vyriausybės posėdyje. Tada ir paaiškės visi pakeitimai, kuriuos siūlysime parlamentarams su kitų metų biudžeto projektu.

– Jūs negalite garantuoti dėl 141 Seimo nario, netgi dėl 83 valdančiosios koalicijos atstovų Seime nuomonės. Kas, jei vis dėlto parlamentarai netikėtai ims ir pakoreguos Vyriausybės pasiūlymus arba nepritars jiems? Žlugs biudžetas, grius jūsų Vyriausybė?

– Iš tikrųjų nenorėčiau spekuliuoti ir prognozuoti tuo klausimu. Planas yra vientisas, visi jo punktai tarpusavyje labai glaudžiai susiję, turi labai aiškią savo vidinę logiką. Bet kurios nuostatos išėmimas iš bendro plano, kuris savo ruožtu labai glaudžiai susijęs su kitų metų biudžetu, radikaliai griautų viso plano architektūrą, taigi, ir biudžetą.

Todėl jau anksčiau sakiau ir dabar sakau labai paprastai ir aiškiai: visa koalicija turi suprasti, kad vienas dalykas buvo balsavimas dėl Vyriausybės programos, dabar ne mažesnis išmėginimas bus balsavimas dėl valstybės biudžeto ir visus su juo siūlomus įstatymus. Šiuo požiūriu tai lygiai tokio paties masto išmėginimas. Nėra biudžeto, nėra ir Vyriausybės.

Visiškai tą patį latvių parlamentarams sakė valstybės kaimynės premjeras Ivaras Guodmanis, kai Latvijos Seimas svarstė antikrizinį planą.

– Tai jūs šantažuojate Lietuvos valdančiąją daugumą būtinai priimti tai, ką siūlo Vyriausybė, nors tai ir nesuderinta koalicijos derybose?

– Tai joks šantažas. Politikai turi suprasti, kad esant tokiai ekonominei situacijai negalima žaisti Lietuvos finansų sistemos likimu. Turi būti aiškumas. Jeigu kam nors atrodo, kad siūlomo plano negalima įgyvendinti, tuomet turi prisiimti atsakomybę, ateiti su savo planu ir jį įgyvendinti.

– Ar su Prezidentu sutarta? Ar jis pasirašys, nevetuos Seimo priimtų įstatymų, jeigu jie bus priimti tokie, kokius pasiūlys Vyriausybė?

– Nesame detaliai su Prezidentu kalbėję dėl kiekvieno iš tų vadinamųjų antikrizinių įstatymų. Bet dirbame su Prezidento patarėjais, ypač su patarėju ekonomikos klausimais Ramūnu Vilpišausku. Todėl tikiuosi, kad supratimas yra ir bus.

– Vis dar gali būti, kad naujus metus pradėsime neturėdami sudaryto biudžeto?

– Yra visos galimybės per likusias gruodžio dienas priimti Seime biudžetą ir visus jį lydinčius mokesčių įstatymus, kuriuos diktuoja krizės įveikimo planas. Prezidentas irgi turėtų spėti visus įstatymus pasirašyti ir oficialiai paskelbti, kad jie įsigaliotų nuo sausio 1 d.

Tikimės, kad Seime biudžetas bus galutinai patvirtintas paskutinę dieną prieš Kūčias – gruodžio 23-iąją.

Keičiasi blogyn

Pradėjusi analizuoti kitų metų biudžeto projektą Vyriausybė svarsto galimybę gyventojų pajamų mokestį mažinti ne 4 procentiniais punktais, kaip numatyta Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje ir krizės įveikimo plane, o 3 punktais – nuo dabartinių 24 iki 21 proc. Tai patvirtino sveikatos apsaugos ir susisiekimo ministrai Algis Čaplikas ir Eligijus Masiulis.

"Toks skaičius, ne 20 proc. tarifas bus įrašytas biudžeto projekte", – sakė E.Masiulis.

Nustačius 21 proc.gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kaip ir numatyta Vyriausybės programoje bei krizės įveikimo plane, į gyventojų pajamų mokestį įeis ir sveikatos draudimo mokestis, tačiau jis sieks ne 5 proc., kaip buvo planuota, o 6 proc.

E.Masiulis informavo, kad susipažinus su Finansų ministerijos naujausiomis prognozėmis dėl bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo kitais metais, siūloma dar labiau mažinti valstybės valdymo išlaidas.

Oficialiai naujausios prognozės dėl BVP 2009 m. bus pateiktos šiandien.

Tvirtinama, kad BVP kitais metais gali smukti 4,8 proc. Šie duomenys tris kartus prastesni, nei skelbta anksčiau.

BNS inf.