Į laisvę anksčiau laiko išleisti nuteistieji būtų stebimi elektroninėmis stebėsenos priemonėmis. Tokia galimybė yra svarstoma ruošiant įstatymą, kuris galėtų atverti įkalinimo įstaigų duris pusę laisvės atėmimo bausmės laiko atlikusiems asmenims.

Tai buvo vienas iš klausimų, aptartų ketvirtadienį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime surengtoje diskusijoje apie laisvės atėmimo bausmių sistemą.

Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, Probacijos įstatymo projektas jau yra rengiamas ir turėtų būti pateiktas netolimoje ateityje.

„Būtų sudarytos sąlygos asmenims iki bausmės galutinio termino išeiti bandomajam laikotarpiui su detalesne priežiūra. Būtų stebima, kaip jiems sekasi taisytis laisvėje. Būtų papildomos elektroninio stebėjimo priemonės. Mano įsitikinimu, su papildomomis rimtomis priemonėmis būtų galima išleisti pasibaigus pusei laiko", - ketvirtadienį po diskusijos sakė R.Šimašius.

Anot teisingumo ministro, panašią sistemą įdiegę estai ja yra patenkinti. R.Šimašiaus teigimu, dabartinė įkalinimo įstaigų sistema neleidžia pasiekti bausmės tikslo, kad nusikaltęs asmuo pasitaisytų ir daugiau nenusikalstų.

Atsižvelgiant į tai, ketinama numatyti daugiau atsakomybės įkalinimo įstaigų vadovams, kad jie būtų atsakingi už laisvę atgavusių nuteistųjų resocializaciją ir įdarbinimą, taip pat skatinti nevyriausybinių organizacijų ir bažnyčių iniciatyvas.

Ketvirtadienį surengtoje diskusijoje dėl laisvės atėmimo bausmių sistemos taip pat dalyvavo Kalėjimo departamento, Kalinių globos draugijos, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos, Lietuvos religinių bendruomenių, akademinės visuomenės, kitų organizacijų atstovai.

Krikščioniško labdaros fondo „Tėvo namai" prezidentas Vytautas Vaitkevičius teigė, kad neglobojant iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų jie yra skatinami daryti naujus nusikaltimus.

„Nepriimdami iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių, mes patys skatiname juos daryti nusikaltimus. Dabar gal trečdalis nuteistųjų neturi artimųjų ir kur prisiglausti išėję iš įkalinimo įstaigų", - sakė V.Vaitkevičius.

Fondo vadovas kaip pavyzdį pateikė Daniją, kurioje buvusius kalinius prižiūrintys pakelės namai gauna valstybės paramą. Anot V.Vaitkevičiaus, pakelės namus, kuriuose galėtų prisiglausti kelios dešimtys buvusių kalinių, būtų naudinga turėti ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šiuo metu Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikoma daugiau nei 8 tūkst. asmenų - iš jų apie 7 tūkst. yra nuteistieji, kiti nelaisvėje dar laukia teismo. R.Šimašius yra sakęs, kad pagal santykinį kalinių skaičių Lietuva užima trečią vietą Europoje.