Quantcast

„Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje.

Vis sunkiau ir sunkiau

Deja, ne visada valdžios sugebėta mylėti savo krašto žmones, išvažiavo kone milijonas gyventi ten, kur geriau yra vertinami kitos šalies valdžios. Pykčio, pavydo užtenka čia, mūsų krašte. Vis dėlto išlikome ir dar laikomės – tik vis sunkiau ir sunkiau, tik pirštų galais laikomės už laisvės vėliavos stiebo – kaip sugyventi draugiškai, gerbti vieni kitus, nevogti, saugoti tai, kas brangiausia lietuvio širdyje.

Kas nutiko su mumis pačiais, kad nebemokame vertinti kalbos, skaudžios turėtos, esamos istorijos, etninių tradicijų, žeminamų ne tik asmenybių, bet ir tos pravardžiuojamos, menkinamos „Antrosios Lietuvos“? Kodėl taip aplaidžiai, be atsakomybės leidžiama, pažeidžiant Konstituciją, Seime svetimas raides žymėti dokumentuose? Už ką tu žmones, Lietuvą baudi, Seime, į kokį rytojų tu žiūri?

Lietuvių kalbos neparduosime?

Deja, Lietuvos tautinis identitetas liko suterštas, supurvintas svetimybėmis. Kas tai padarė, galvos sukti nebereikia – tai mūsų rinktas Seimas su Prezidentu priešakyje, kuris per pirmus rinkimus mušėsi į krūtinę, kad lietuvių kalbos neparduosime, nebus jokių svetimų raidžių dokumentuose, deja, po pergalės prezidentūra pritarė Seimo narių grupei, kuri išdavė Konstituciją, duodama priesaiką saugoti lietuvių kalbą.

Ką mes galime padaryti? Tikrai galime. Turime būti vieningi „Antrojoje Lietuvoje“, nes mūsų yra dar kol kas daugiau negu „Pirmojoje Lietuvoje“, Vilniaus ponai. Mūsų senoliai atsiėmė Vilnių, vėliau partizanai stojo į kovą, gynė Lietuvą, žuvo tūkstančiai, ištremtos šeimos ir visa tai darė, kad išsaugotų šeimas, tėvynę, kalbą, etnines žemes.

Iš Seimo vis dažniau girdima: „Ei, jūs ten, „antrokai“ iš Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio, Ignalinos ir t. t., patylėkit, mes geriau žinome, kaip saugoti Lietuvos istoriją, kalbą, tradicijas, eikite geriau dirbti socialinius darbus, neškite „pirmokams“ pinigus.“

„Pirmokų“ siekis Seime yra padaryti Vilnių milijoniniu miestu, nors ir dabar trūksta darželių, mokyklų, poliklinikos užkimštos taip, kaip gatvės, bet žūtbūt reikia milijono, kad lengviau būtų valdyti drumsčiančius ramybę – „Antrąją Lietuvą“ – „antrokus“.

Kas nutiko su mumis pačiais, kad nebemokame vertinti kalbos, skaudžios turėtos, esamos istorijos, etninių tradicijų?

Retorinis klausimas: kaip jūs tą milijoninį Vilnių sukursite dekriminalizuodami narkotikus? Kokie vaikai gims? Gal ir įmanoma, bet ką mes turėsime, kokie bus sveikatos padariniai? Mūsų ir taip nedaug likę, o dar į karą galvojate siųsti vyrus. Kas mažoje Lietuvoje, namie liks? Moterys vienos su vaikais, senoliais? Atrodo, gera jūsų taktika regionams kol kas grėsmingai pasiteisina: padaryti milijoninį Vilnių sumažinant jaunoms šeimoms galimybių regionuose įsigyti gyvenamųjų būstų. 0:1 – kol kas jūsų naudai.

Visur narkotikų pėdsakai

Dar niekada Lietuvos švietimo istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad „abiejų Lietuvų“ mokyklose būtų aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų. Šios žinios išmušė visuomenę iš vėžių, ne vienas mokinys buvo išvežtas į ligoninę gelbėti gyvybės. Štai kokią žalą padarėte Lietuvos vaikams, jaunimui, taip drastiškai ir neatsakingai projektuodami ir viešindami tokias kalbas Seime. Ši šiurkšti ir skaudi klaida yra sunkiai ištaisoma, bet įmanoma, tik, manau, nebe jums, narkotikų dekriminalizavimo autoriams, reikės spręsti.

Negana to, Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos lenkų Seimo narių grupelė nusprendė dar daugiau – kad lenkiški vardai ir pavardės būtų rašomos ne tik svetimomis jau įteisintomis, pažeidžiant Konstituciją, trimis raidėmis: w, q, x, bet dar ir diakritiniais ženklais. Pavyzdžiui: ć, ń, ó, ś, ź ir kt.

Tai antras žingsnis žengti dar toliau, ardyti lietuvių kalbos pamatus. Tyliai ir ramiai, kol „laisviečiai“ turi teisingumo ministrę Dobrovolską (atsiprašau, bet nerašysiu w, laikysiuosi Konstitucijos), kuri, mano manymu, yra ne „laisviečių“, o Lietuvos lenkų Seimo narių grupelės ministrė.

Bus diakritiniai ženklai?

Jei Seime su Prezidentu priešakyje bus įteisinti diakritiniai ženklai, tai, dirbantys biurokratai ar rašantys lenkiškus vardus ar pavardes dokumentuose žmonės, būkite pasiruošę būti nubausti, nes klysti rašant negalima. Ką tai reiškia? Papildomai prie lietuvių abėcėlės teks mokytis ir jų diakritinius ženklus. Tad, švietimo ministre, ruoškite naujus vadovėlius pirmokams.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo atkakli siekdama saugoti lietuvių kalbą, jos identitetą, etnines žemes, tradicijas (2009 m. rugpjūčio 29 d.): „Lietuvių gramatikoje yra viskas, ko reikia, norint rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkiškas raides. Nematau techninių problemų.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

senas kaunietis

senas kaunietis portretas
Vilnius niekada nebuvo Lietuvai draugiška valstybė

šiap tai tep

šiap tai tep portretas
Raidė W lietuvių gramatikoje buvo. Buvo ir lenkiška L su skersu briūkšniuku. O paukščiukų lietuvių gramatikoje nebuvo. Parsivogėm juos iš čekų.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    4
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    6
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
Daugiau straipsnių