Įsigijimai pateikiami to meto kainomis. Kariuomenės pirkiniai pateikiami, remiantis viešais šaltiniais.

HIMARS sistemos. Sutartis dėl aštuonių raketinių artilerijos sistemų dar nepasirašyta, tačiau numanoma sandorio vertė su „Lockheed Martin“ siekia 495 mln. dolerių (apie 493 mln. eurų). Kartu Lietuva perka įvairių HIMARS pritaikytų raketų, tarp jų – vadinamąsias ATACMS, jų šūvio nuotolis siekia 300 kilometrų.

Šarvuočiai. Sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo pasirašyta 2016 rugpjūtį, jos vertė – 386 mln. eurų. Maždaug pusė šių šarvuočių jau yra pasiekę Lietuvą, likusi dalis turėtų būti pristatyti kitų metų viduryje. Dėl įvairių trūkumų šių šarvuočių, Lietuvoje vadinamų „Vilkais“, pristatymas ne kartą vėlavo, o vasarą paaiškėjo, kad į šalį atgabenta karinė technika dėl trūkumų, susijusių su programine įranga, negali būti naudojama pagal paskirtį. Galiausiai brokas pašalintas. Be kita ko, Lietuva siekia įsigyti dar 120 tokių šarvuočių. Pėstininkų kovos mašinoms kovinį bokštelį gamino Izraelio įmonė, o patį šarvuotį – Vokietijos konsorciumas.

Šarvuoti visureigiai. Dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių JLTV įsigijimo už 145 mln. eurų Lietuva sutartį pasirašė 2019 metų lapkritį, tačiau šiemet spalį ją atnaujino, padidindama iš „Oshkosh Defence“ perkamų mašinų skaičių iki 500. Tad galutinė sandorio vertė siekia apie 334 mln. eurų, iš jų apie 5 proc. lėšų bus skirta iš JAV paramos fondų. Į šią sumą įskaičiuoti visureigiai, ginkluotė, ryšio, stebėjimo įranga, personalo rengimas, įrankiai, dvejų metų atsarginių dalių paketas. Įsigyjami visureigiai yra su bokšteliais, apginkluoti 12,7 mm kulkosvaidžiais M2 QCB.

Sraigtasparniai I. 2020 metų lapkritį Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl keturių karinių sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo. Sandorio vertė siekė 181 mln. eurų, šiam pirkimui JAV skyrė 26 mln. eurų paramą. Pirmieji sraigtasparniai Lietuvą turėtų pasiekti 2024 metų pabaigoje. Anot kariuomenės, naujieji sraigtasparniai sudarys sąlygas Lietuvos kariuomenei efektyviau vykdyti karinį rengimą, naudoti juos pėstininkams paramai iš oro teikti, greitai permesti nedidelius karinius vienetus, tai pat medicininei evakuacijai ir kitoms užduotims.

Prieštankinės sistemos. Praėjusių metų pabaigoje Lietuva su JAV sutarė už 86 mln. eurų įsigyti 230 papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“. Jas sudaro 230 raketų, 20 paleidiklių, kitos sistemos įrangos. Lietuvos kariuomenei šios atsargos bus perduodamos dalimis nuo 2024-ųjų iki 2028-ųjų. Iki sutarties papildymo JAV Lietuvai iki 2024 metų turėjo pristatyti 111 raketų, dešimt paleidiklių už 25 mln. eurų. Bendra atnaujinto sandorio vertė siekia 111 mln. eurų. Per dešimtmetį apie įvairius papildomus šios ginkluotės įsigijimus pranešta dar kelis kartus – sumos svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt milijonų.

Oro gynybos sistemos I. Priešlėktuvinės gynybos sistemos 2017 metų spalį įsigytos iš Norvegijos įmonės „Kongsberg“ už 110 mln. eurų. Raketos gali skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje. NASAMS – plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse, ji naudojama ir Baltųjų rūmų apsaugai. Šiuo metu Lietuva svarsto įsigyti daugiau šių sistemų.

Sunkvežimiai. Sutartį su Vokietijos įmone „Daimler AG“ Lietuva pasirašė 2015 metų pabaigoje. Pagal ją į Lietuvą iki 2020-ųjų pabaigos pristatyti 340 sunkvežimiai „Unimog U5000“. Vėliau sutartis pratęsta, ir 2021 metais į šalį atgabenti dar 42 tokie sunkvežimiai. Bendra sandorio vertė – apie 80 mln. eurų. Naujieji sunkvežimiai skirti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgoms, siekiant atnaujinti sunkvežimių parką.

Haubicos. 2015-ųjų rugsėjį Lietuva pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos ministerija dėl 18-os savaeigių haubicų „PzH2000“ („Panzerhaubitze 2000“) įsigijimo. Pirmosios haubicos Lietuvos kariuomenę pasiekė 2018 metais, paskutiniosios – šių metų pavasarį. Įgyvendinant „PzH2000“ įsigijimo projektą, Artilerijos batalionas taip pat anksčiau gavo suremontuotus ir pritaikytus ugnies valdymo centrų funkcijai šarvuočius M577, modernizuotus remonto ir evakuacijos tankus BPz2, priešakinių stebėtojų ir oro atakos valdymo bei kitą karinę įrangą. Šio projekto projekto vertė – 58,3 mln. eurų.

Sraigtasparniai II. Sutartį dėl trijų sraigtasparnių AS 365 „Dauphin“ Lietuva pasirašė 2013 metų spalį. Įrangos kaina siekė 180 mln. litų (daugiau nei 52 mln. eurų), ji nusipirkta iš tuometinės Prancūzijos įmonės „Eurocopter“. Dalis sraigtasparnių įsigijimo išlaidų dengtos iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Jie naudojami paieškos ir gelbėjimo funkcijoms atlikti.

Oro gynybos sistemos II. Sutartis dėl šių sistemų įsigijimo su Lenkijos įmone „Mesko“ pasirašyta 2014 metų rugsėjį. Įsigytos ginkluotės kiekis neatskleidžiamas, o sutarties vertė siekia maždaug 34 mln. eurų. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki 5,5 kilometro bei aukštyje nuo dešimt metrų iki 3,5 kilometro.