Atsiliepinėjimas į darbo skambučius ir atsakinėjimas į elektroninius laiškus ne darbo valandomis prilygsta viršvalandžiams, todėl darbuotojas gali atsisakyti tą daryti, pažymi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė. Savo ruožtu psichologijos konsultantė Giedrė Putelytė tikina, kad tokia veikla po darbo kelia stresą, kuris gali sukelti neigiamų psichologinių ir fizinių pasekmių.

Darbdavys negali reikalauti dirbti po darbo

Anot teisinių paslaugų biuro „Factum Vilnius“ advokato padėjėjo B. Brazaičio, darbdavys negali reikalauti darbuotojo dirbti viršvalandžių.

„Mano, kaip teisininko, nuomone, darbdavys negali reikalauti darbuotojo atsiliepti į telefono skambučius ir atsakinėti į el. laiškus, kadangi tai būtų prilyginama viršvalandžiams“, – kalba pašnekovas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad konkreti darbuotojo darbo trukmė turi būti sulygta darbo sutartyje. Darbai, viršijantys darbo sutartyje nustatytą laiko trukmę, yra laikomi viršvalandiniais darbais.

„Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, nustatytais teisės aktuose. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.

Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio. Taigi, jeigu darbuotojas po darbo grafike nustatytų darbo valandų yra darbdavio žinioje ir jo naudai vykdo funkcijas, sutartas darbo sutartimi, toks laikas yra pripažįstamas darbo laiku“, – teigia VDI Komunikacijos skyriaus vedėja G. Banaitytė.

Reagavimas į el. laiškus ir skambučius, pasak specialistės, turėtų būti laikomas viršvalandiniu darbu ir galėtų būti atliekamas tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą arba prašymą bei turėtų būti apmokamas papildomai, priešingu atveju darbuotojas gali atsisakyti reaguoti į el. laiškus ir skambučius.

„Darbuotojas turi teisę atsisakyti reaguoti į el. laiškus ir skambučius ne darbo grafike nurodytu metu arba vykdyti tokius darbus tik rašytiniu darbdavio pavedimu. Jeigu yra rašytinis susitarimas, kuriuo darbuotojas sutinka atlikti viršvalandžius, ir darbuotojas viršvalandžių metu netinkamai vykdo savo funkcijas, darbdavys turi teisę taikyti drausminę atsakomybę.

Jei darbdavys nesilaiko teisės aktais nustatyto darbo ir poilsio laiko režimo, darbuotojai turi teisę informuoti Valstybinę darbo inspekciją, dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą darbuotojai turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – aiškina pašnekovė.

Dirbdami po darbo kenkiame savo sveikatai

„Po darbo valandų tikrindamas el. paštą, atsiliepdamas į skambučius iš darbo, žmogus emociškai tarsi vėl atsiduria toje pačioje darbinėje aplinkoje. Tačiau tai yra jo laisvas laikas, per kurį žmogus turėtų atsipalaiduoti, todėl svarbu, kad patys darbuotojai nubrėžtų ribas, o darbdaviai tai gerbtų.

Tačiau būna žmonių, kurie nori jaustis reikalingi arba gauna pasitenkinimą iš to, kad nuolat „laiko ranką ant pulso“, jaučiasi viską kontroliuojantys. Todėl jie patys sunkiau tą ribą išlaiko. Bet tai turi savo kainą – žmogus nepailsi, nuolat yra įtemptos būsenos. Tai gali sukelti emocinių, psichologinių, fizinių pasekmių“, – tikina „Streso mažinimo centro“ psichologijos konsultantė.

Pasak G. Putelytės, nuolatinę įtampą patiriančiam žmogui gali išsivystyti priklausomybės, dirglumas, nuotaikų svyravimai, netgi depresija. Gali atsirasti ir fizinės pasekmės – pakilęs spaudimas, virškinamojo trakto ligos, kiti negalavimai.