Griežta formuluotė

Lapkričio 10 d. Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos Karo policijos įstatymo naują redakciją. II skyriaus pirmo skirsnio 13 straipsnio 5 punktas skelbiantis Karo policijos teises šokiravo žmones, nes kariškiai be teismo sprendimo gali patekti į privatų būstą.

Socialiniame tinkle "Facebook" užvirė diskusija – nuo sarkastiškų raginimų "velniop įstatymus, ginkluojamės" iki rimtų susirūpinimų, kad pradžioje galbūt bus "įvesta komendanto valanda, paskui karinė padėtis ir jau galės daryti ką nori – visi keliai įstatymiškai atviri". Įstatymo pataisų teikėjai atkerta, kad tai klaidinga interpretacija.

Karo policijos pareigūnas, remdamasis šio straipsnio 5 punktu, turi teisę "vykdydamas pareigas bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas, o persekiodamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, ar siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias arba negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ar patekti į jas. Atsisakius paklusti, Karo policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui".

Kažkas, matyt, pamiršo, kad Lietuvoje vis dar galioja Konstitucija, kuriai joks įstatymas neturėtų prieštarauti.

Prieštarauja Konstitucijai?

"Žmogaus būstas neliečiamas", – pabrėžė advokatas Atas Molis.

"Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka. Tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą", – pridūrė advokatas, remdamasis Lietuvos Konstitucijos 24 straipsniu.

A.Molis tęsė: "Kažkas, matyt, pamiršo, kad Lietuvoje vis dar galioja Konstitucija, kuriai joks įstatymas neturėtų prieštarauti. Ir nuo kada prokuroras sprendžia patekimo į patalpas be teismo leidimo teisėtumą? Priešingai, teismas vertina, ar tokie veiksmai buvo teisėti ir būtini."

Pagal įsigaliosiantį Karo policijos įstatymą galima suprasti, kad pareigūnai pirma galės padaryti tai, kas jiems tuo momentu pasirodys reikalinga, ir tik paskui kiti galimai svarstys, kiek ir kas pareigūnų veikimo metu buvo teisėta.

Įsivaizduojamos situacijos gali atrodyti makabriškai. Tarkime, nakties metu šeimai ramiai miegant, karo policijos pareigūnams kils įtarimas, kad galimai tuose šeimos namuose slepiasi jų ieškomas nusikaltėlis. Ir ką? Labas rytas, mielieji, mes čia šiek tiek pasižvalgysime jūsų miegamajame?

Išskirtinės aplinkybės

Karo policijos naują redakciją Seimui pristatė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tuo metu komiteto pirmininko pareigas ėjo Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Dainius Gaižauskas. "Kauno dienai" telefonu buvęs Marijampolės apskrities policijos pareigūnas nesuskubo aiškinti Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete svarstyto įstatymo.

D.Gaižausko nuomone, iš konteksto išimtas straipsnio punktas gali būti neteisingai suprantamas. (K. Kavolėlio nuotr.)

D.Gaižausko nuomone, iš konteksto išimtas straipsnio punktas gali būti neteisingai suprantamas. "Turėčiau susipažinti su ta dalimi, – apie jau svarstytus dalykus pasisakė D.Gaižauskas. – Tai nėra taip labai paprasta. Tai, kas susiję su žmogaus teisėmis, prasiskverbiančio pobūdžio veiksmais, kažkokiomis specialiomis priemonėmis, yra kiti lydintieji įstatymai."

Buvęs policijos pareigūnas teigė, kad pirma turintis susipažinti su minimu įstatymo punktu.

Galiausiai Seimo narys pasisakė, kad tokiems veiksmas, kaip įeiti į asmens gyvenamąjį būstą, yra išskirtinės aplinkybės ir pateikė pavyzdį. "Tarnybos metu su tarnybiniu ginklu kažkuris karys, kas jam pasidaro nežinia, įvykdo nusikaltimą, plėšimą ar nušauna kitą karį ir pabėga iš įvykio vietos su ginklu. Karo policija ima persekioti tokį nusikaltimą padariusį kariškį. Jeigu jis įbėga į žmogaus kiemą, ką jūs galvojate, pirma reikės gauti teisėjo leidimą? Pirmiausia persekios, sulaikys, nuginkluos, o kadangi buvo patekęs pas asmenį, privalės informuoti ir prokurorą, ir teismą, kad įvertintų pareigūnų veiksmus, ar nebuvo viršyti įgaliojimai", – įstatymo traktuotę aiškino buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Trūkumai nuteikia priešiškai

Tačiau teisininkai pastebi, kad išskirtines aplinkybės taip pat turėtų būti apibrėžiamos įstatyme.

"Ten nenurodoma jokių aplinkybių. Sąvokos yra labai konkrečios ir aiškios. Net jei būtų kokios nors išskirtinės aplinkybės, jos turėtų būti nurodytos. Priešingu atveju – bet kas gali sugalvoti kažkokių išskirtinių sąlygų ir be asmens sutikimo, be teismo sankcijos patekti į patalpas?" – svarstė advokatas A.Molis.

Įstatymo svarstymo metu Nacionalinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas viešojoje erdvėje pasisakė, kad tokia įstatymo pataisų interpretacija yra klaidinga, nes karo policija yra įgaliota atlikti nusikalstamų veiksmų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei jų atskleidimą.

L.Kasčiūnas teigė, kad viešojoje erdvėje pasklidusi įstatymo pataisų interpretacija yra klaidinga. (I.Gelūno/Fotobanko nuotr.)

"Pagal Karo policijos įstatymą, karinėse teritorijose ir kariniame transporte karo policijai suteikti įgaliojimai visų asmenų atžvilgiu, o kitose teritorijose – karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu", – aiškino L.Kasčiūnas.

Vis dėlto komentatoriai neatlyžo, esą tokios įstatymo formuluotės visuomenę nuteikia prieš pareigūnus. Bet kokie asmens laisvę ar jo nuosavybę liečiantys įstatymų pakeitimai turėtų būti labai tiksliai paaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų. Priešingu atveju, atėjus neramiems laikams, į pareigūnus būtų žiūrima kaip į priešus.

Komentaras

Arvydas Pocius

Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas

Pastarąją savaitę plačiu mastu sklindant melagingai informacijai, į savo Seimo nario e. pašto dėžutę gavau krūvą identiškų laiškų, raginančių pripažinti negaliojančiu naują Lietuvos Respublikos Karo policijos įstatymo redakciją, nes neva karo policijos pareigūnams yra suteikiamos antikonstitucinės teisės ir laisvės veikti.

Kaip asmuo, prisidėjęs prie Lietuvos kariuomenės ir Karo policijos kūrimo, patvirtinu, kad tai yra Lietuvos kariuomenėje veikiančios Karo policijos šmeižimas ir absoliutus melas.

Laurynas Kasčiūnas trumpai ir aiškiai pateikė tikrąją įstatymo logiką: "<...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymu, karinėse teritorijose ir kariniame transporte karo policijai suteikti įgaliojimai visų asmenų atžvilgiu, kitose teritorijose – karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu <...>"

Taigi akivaizdu, kad kai kurie asmenys įstatymo redakcijos nuostatas (ne)sąmoningai interpretuoja klaidingai. Akcentuoju, kad karo policija yra įgaliota atlikti reglamentuotus veiksmus, siekiant užkardyti ar atskleisti neteisėtas veikas, tik labai aiškių karinių subjektų, objektų ir situacijų atžvilgiu.