- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuntos klasės moksleiviai šiemet geriau moka lietuvių kalbą ir literatūrą, bet prasčiau – matematiką, rodo nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai.
Aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų vidurkis šiais metais siekia 70,2 proc. (2023 metais – 67,5 proc.), matematikos – 42,6 proc. (2023 metais – 48,7 proc.), pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.
„Šių metų lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus į viršų kilstelėjo šiek tiek didesnis aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius pasiekusių mokinių skaičius. Tuo tarpu matematikoje įvyko atvirkščiai: dėl mažesnės pasiekusiųjų aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius mokinių dalies rezultatai žemesni. Nedidelį kilimą, palyginti su praėjusiais metais, rodo ir mokinių gimtųjų kalbų skaitymo rezultatai“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Aidas Aldakauskas.
Agentūros duomenimis, matematikos patikrinime mokiniams geriausiai sekėsi skaičiavimai bei geometrija ir matavimai, sudėtingiausia buvo problemų sprendimo sritis.
Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimo rezultatai parodė, kad aštuntokams geriausiai sekėsi rasti informaciją ir interpretuoti, prasčiau – vertinti ir daryti tiesiogines išvadas.
Taip pat mokiniams gerai sekėsi suprasti teksto visumą, išskirti veikėjus ir objektus. Sudėtingiau buvo dėl teksto pobūdžio ir kalbinės raiškos, nuomonės ir požiūrių.
Jau antrus metus iš eilės aštuntokų pasiekimai įvertinti ne tik taškais: kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis (nepasiektas patenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio mokiniams devintoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas.
Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 21,1 proc. (2023 metais – 15,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 57,2 proc. (2023 metais – 58,4 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 21,3 proc. (2023 metais – 25,6 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinta 0,5 proc. (2023 metais – 0,8 proc.) mokinių.
Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 4,6 proc. (2023 metais – 5,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 35,4 proc. (2023 metais – 35,0 proc.), patenkinamą – 49,8 proc. (2023 metais – 50,1 proc.). Patenkinamo lygio nepasiekė 10,2 proc. (2023 metais – 9,7 proc.) mokinių.
Aštuntokai dar laikė gimtosios kalbos – baltarusių, lenkų, rusų – skaitymo patikrinimus.
Gimtųjų (baltarusių, lenkų, rusų) skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 22,1 proc. (2023 metais – 24,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 68,5 proc. (2023 metais – 67,9 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 8,5 proc. (2023 metais – 7,2 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu įvertinta 0,9 proc. (2023 metais – 0,7 proc.) mokinių.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų.
Jų tikslas – suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų savininkams apie ugdymo proceso rezultatus ir jo tobulinimo kryptis. Patikrinimų rezultatai mokytojams, mokiniams ir jų tėvams leidžia objektyviai įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ir atitinkamai nukreipti jų pastangas siekiant geresnių rezultatų.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet aštuntos klasės nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvavo per 28,8 tūkst. mokinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Lietuva Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų ir bepiločių orlaivių1
Lietuva penktadienį Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų, bepiločių orlaivių. ...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas8
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkreipia dėmesį į problemas dėl vaikų: į tai nereaguoti – tiesiog nusikaltimas!
Gegužės trečiąjį penktadienį pirmą kartą Lietuvoje minint Vaiko dieną, politikai atkreipia dėmesį į neformalųjį švietimą ir jo finansavimo problemas. Šia proga surengtoje konferencijoje Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas ...
-
Sostinės centre – žaliųjų protesto akcija: ragina Vyriausybę priimti ryžtingus sprendimus1
Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, minint Vaiko dieną, vyko protesto akcija-performansas „Nesu**kite vaikų ateities!“. Vyriausybė, delsdama priimti ryžtingus sprendimus, leisiančius transporto sektoriuje iki 2030 metų 41 ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė1
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
Jaunimas neraštingumas – tik mitas?2
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – t...
-
Hipiai – laisvės proveržio išraiška
Gėlių vaikai ir laisvės šaukliai iš Kauno savo istorijomis iliustravo mokslininkės Egidijos Ramanauskaitės knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. ...
-
Užsienio ambasados reiškia paramą LGBT bendruomenei, tikisi civilinės sąjungos įteisinimo12
Užsienio atstovybių ambasadoriai Lietuvoje, minint tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, reiškia paramą Seime sunkiai kelią besiskinančiam Civilinės sąjungos projektui. ...