Valstybės saugumo departamentas (VSD) vis dar svarsto, ar paviešinti skandalą sukėlusias 12 operatyvinių pažymų, bet kelerius metus jų reikalavęs Seimas jau atlėgo, nes pažymos esą paseno.

Atsakymus nutylėjo

Rudens pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje svarstyta, ką daryti su šį komitetą pasiekusiomis dar 2006 m. parašytomis VSD pažymomis. Jų reikalavo dar praėjusios kadencijos Seimo NSGK, atlikęs VSD veiklos tyrimą, tačiau pažymos komitetui buvo pateiktos tik šią vasarą, pakoregavus Operatyvinės veiklos įstatymą.

Pažymose kalbama apie esą korupcinius politikų, verslininkų ir žiniasklaidos ryšius, apie galbūt neteisėtą poveikį politiniams sprendimams, apie galimą vadinamąjį valstybės užvaldymą.

NSGK posėdyje rugsėjo 8 d. buvo sutarta suformuluoti dar keletą klausimų VSD apie tai, kaip buvo panaudota šiose pažymose išdėstyta operatyvinė informacija, kas su ja susipažino, ar ji turėjo įtakos vykdant kokius nors nusikalstamų veikų tyrimus.

Atsakymai iš saugumo tarnybos buvo gauti gana greitai. Tačiau NSGK apie tai viešai nepranešė.

NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas pripažino, kad atsakymai į papildomus klausimus iš VSD gauti jau prieš gerą mėnesį. Tačiau jis atsisakė komentuoti atsakymų turinį bei tai, ar apie juos buvo kalbėta komiteto posėdyje, kaip jie buvo įvertinti.

Pažymos prarado aktualumą

A.Anušauskas pastebėjo, kad iš VSD gautos pažymos jau nebeteko savo aktualumo. "Jeigu šiais dokumentais remiantis nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai tuomet, prieš ketverius–šešerius metus, tai dabar jau yra pasikeitusios aplinkybės, visa situacija", – sakė jis ir leido suprasti, kad pažymos iš esmės jau nebekelia didelio susidomėjimo.

Tuo labiau nėra galimybių ir pagrindo pradėti kokius nors ikiteisminius tyrimus dėl tose pažymose paminėtų faktų, aplinkybių ar prielaidų.

"Kai nori realių veiksmų, o jų nebūna laiku ir tiek, kiek turėtų būti, tuomet jokių normalių rezultatų nėra ir būti negali", – sakė A.Anušauskas, komentuodamas pažymose išdėstytą faktinę medžiagą ir jos perspektyvas pavirsti ikiteisminiais tyrimais.

Todėl iš esmės sutikta su Prezidentės Dalios Grybauskaitės anksčiau išreikšta pozicija, kad tose Seimui perduotose pažymose "nėra nieko įdomaus". Tiesiog jos jau pašvinko, nebeatitinka realijų ir nebegali būti panaudotos atliekant kokius nors su nacionaliniu saugumu susijusius tyrimus.

Ekspertai vis dar dirba

Vis dėlto VSD ekspertai vis dar dirba, rengdami išvadą, ar galima paviešinti minėtas 12 operatyvinių pažymų. A.Anušauskas negalėjo pasakyti, kiek dar užtruks šis darbas. Anksčiau minėta, kad ekspertai dirbs ilgai – bent kelis mėnesius, galbūt netgi iki Naujųjų metų ar kitų metų pavasario.

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas užsiminė klausęs ekspertų grupės dėl to, kada galėtų būti baigtas jų darbas. "Tačiau kol kas nieko naujo pasakyti negalime – darbas tęsiamas", – tvirtino jis.

Po to, kai ekspertai pateiks savo išvadą, VSD generalinis direktorius Gediminas Grina galės priimti galutinį sprendimą, ar nuimti slaptumo grifus nuo visų pažymų. Tačiau netgi jeigu jos ir bus skelbiamos, tai ne visos, o redaguotos, siekiant išvengti operatyvinių šaltinių ar kitos jautrios, su saugumo tarnybos darbo metodais susijusios informacijos paviešinimo.

Tonas smarkiai pasikeitė

Rugsėjį A.Anušauskas sakė: "Prieš trejus metus atliktus VSD veiklos parlamentinį tyrimą nebuvo atsakyta į kelis klausimus, susijusius su tuo, kaip pasielgta su šių pažymų turiniu, kaip juo pasinaudota. Todėl komitetas dabar, neperžengdamas savo įgaliojimų, suformuos papildomus klausimus VSD. Sulaukę atsakymų spręsime, kaip elgtis toliau – ar galime komitete kaip nors įvertinti tų pažymų turinį, ar prašysime Seimo įgaliojimų atnaujinti tyrimą."

Pasak jo, svarbu sužinoti, "kaip buvo realizuota informacija, esanti pažymose". "Neturint aiškių atsakymų iš VSD to detaliai sužinoti negalima", – kalbėjo komiteto vadovas. Būtent todėl, anot jo, ir buvo nuspręsta užduoti papildomus klausimus saugumo darbuotojams.

Dabar, kai atsakymai gauti, NSGK vadovas jau nebekomentuoja, ar bus siekiama atnaujinti parlamentinį VSD veiklos tyrimą.

Gali būti, kad prie šio klausimo bus grįžta tuomet, kai saugumo tarnyba priims sprendimą, ar paviešinti tas pažymas.

Gautos po ketverių metų

Seimas specialiu nutarimu beveik prieš ketverius metus VSD buvo prašęs pateikti šiuos dokumentus:

X 2006 m. sausio 29 d. pažymą "Dėl Rusijos interesų įsigyjant "Mažeikių naftos" akcijas";

X 2006 m. vasario 13 d. pažymą "Dėl Rusijos interesų įsigyjant "Mažeikių naftos" akcijas";

X 2006 m. kovo 16 d. pažymą "Dėl pretendentų įsigyti "Mažeikių naftos" akcijas";

X 2006 m. gegužės 11 d. pažymą "Dėl "Mažeikių naftos" akcijų įsigijimo";

X 2006 m. rugsėjo 11 d. pažymą "Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių";

X 2006 m. birželio 21 d. pažymą "Dėl naujos koalicijos Seime formavimo";

X 2006 m. liepos 27 d. pažymą "Dėl Seimo narės Aldonos Staponkienės";

X 2006 m. vasario 28 d. pažymą "Dėl "Lietuvos geležinkelių" liberalizavimo";

X 2006 m. liepos 28 d. pažymą "Dėl Seimo nario Vladimiro Orechovo";

X 2006 m. rugsėjo 15 d. pažymą "Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo";

X 2006 m. rugsėjo 15 d. pažymą "Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje";

X 2006 m. spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtą pažymą "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai".

Visos šios pažymos buvo Seimo gautos tik šių metų vasaros pabaigoje. A.Anušauskas, Seimo pirmininkė I.Degutienė ir premjeras Andrius Kubilius pasisakė už šių pažymų išslaptinimą.