Augina Mažosios Lietuvos atminties sodą

Augina Mažosios Lietuvos atminties sodą

į Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose, Šilutės rajone praėjusį šeštadienį nuo pat ankstyvo ryto rinkosi spaustuvininkai, leidėjai, laikraščių redaktoriai, žurnalistai, istorikai, kultūros veikėjai ir politikai iš visos Lietuvos.

Trečiąją “Sueigą pas Martyną Jankų Bitėnuose”, skirtą Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimui, sveikino jos globėjas Seimo pirmininko pavaduotojas žurnalistas Česlovas Juršėnas.

M.Jankaus namų kiemas, šiuo metu virtęs unikaliu muziejumi su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu po atviru dangumi, prieškario Lietuvoje garsėjo kaip kultūros žmonių susiėjimo vieta. Vasaromis į Bitėnus susirinkdavo minios tautiečių aplankyti legendomis apipintą Rambyno kalną, susitikti su Mažosios Lietuvos patriarchu M.Jankumi. Šią tradiciją atgaivino Sueigos mecenatė Pagėgių savivaldybė, minint M.Jankaus (1858-1946) gimtadienį, jau trečiąsyk pirmąjį rugpjūčio šeštadienį čia sukviesdama šalies šviesuomenę.

Renginį pradėjusioje konferencijoje buvo prisimintas buvęs sodybos šeimininkas M.Jankus - “Aušros” ir “Varpo” redaktorius, “Garso” leidėjas, spaudos draudimo metais savo spaustuvėje, kur dabar įrengtas muziejus, spausdinęs lietuviškas knygas ir laikraščius, kuriuos iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją gabeno knygnešiai. Šeštadienį prie muziejaus iškilmingai atidengta atminimo lenta, priminsianti lankytojams šį Lietuvos istorijai svarbų faktą. Varinį bareljefą su užrašu sukūrė klaipėdietis skulptorius Algirdas Bosas.

Konferencijos dalyviai - istorikai, žurnalistai, senieji vietiniai gyventojai - dalinosi mintimis apie Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldą. Buvo paliestos bažnyčių restauravimo, senųjų kapinaičių tvarkymo ir išsaugojimo problemos. Pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto docentai Silva Pocytė, Arūnas Baublys, žurnalistas Dainius Radzevičius.

Pagėgių meras Kęstas Komskis džiaugėsi, kad per trejus metus sueiga Bitėnuose išaugo į visos Lietuvos renginį. “Mums svarbiausia visuomenei parodyti, kad Mažoji Lietuva labai prisidėjo prie Didžiosios Lietuvos istorijos. Vilnius nepagrįstai pamiršta provinciją, kur gimė, gyveno, kūrė daug tautos istorijai ir kultūrai nusipelniusių žmonių. Jų daug daugiau, nei šiandien prisimenama, minimos tik kelios pavardės. Mes norime priminti ir kitas - knygnešių, kultūros paveldo puoselėtojų”, - sakė meras “Klaipėdos” dienraščiui.

Mažosios Lietuvos paveikslų sode greta M.Jankaus muziejaus šiemet išaugo nauji kūriniai, kurie buvo pristatyti Sueigos dalyviams. Dešimt dienų prieš tai čia vykusiame plenere kūrė dailininkai - klaipėdiečiai Danas Andriulionis ir Juozas Vosylius, kretingiškis Andrius Miežis, vilnietis Aloyzas Stasiulevičius ir šilutiškė Liucija Bungardienė. Paveiksluose jie perteikė savo įspūdžius Mažosios Lietuvos tema.

Trejus metus auginamame paveikslų sode dabar – jau 20 tapybos darbų, nulakuotų oro išdaigoms atspariu laku. Greta įsikūrė iš šių vietų kilusio, Vokietijoje gyvenančio menininko Juliaus Rotkio praėjusį šeštadienį padovanotos trys skulptūros. Jo geležinis “Knygnešys” muziejaus kieme tarsi rodo kelią į šiuolaikinio meno ir Lietuvos istorijos atminties sodą.