Lietuvos pinigų rinką okupavę Skandinavijos bankai įsismarkavo. Šiandien jiems nepakanka informacijos vien tik apie klientų pagrindinius asmeninius duomenis, bankai pageidauja žinoti, kas yra jūsų lovos partneris.

Prasčiausias bankas

"Kur ir kuo dirbate, koks darbovietės adresas, ar gaunate vien tik atlyginimą iš darbovietės ar ir iš kitų šaltinių, ar jūsų mėnesinis atlyginimas neviršija 1 tūkst. eurų, ar gaunate piniginių lėšų iš užsienio, ar ketinate vykti į užsienį?" – tokius ir panašius klausimus teks išgirsti kiekvienam mūsų, turinčiam sąskaitą banke. O ją turi bemaž visi dirbantieji, gaunantieji pensijas arba socialines išmokas. Taigi banko paslaugomis naudotis esame priversti visi.

Ar toks banko smalsavimas nėra perteklinis?

"Bankas vadovaujasi Lietuvos banko (LB) nurodymais bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu. Nesutinkate atsakyti į klausimus, mes jūsų sąskaitą banke uždarysime ir ieškokite kito banko", – nukerta SEB banko atstovė Orinta Sudarienė. Regis, ji lengvai atsisveikintų su nuolatiniu klientu.

"Į SEB banką niekada ir neičiau. Tai yra pats prasčiausias bankas mažmenine aptarnavimo prasme, jo nedomina atskiri žmonės. Jie dirba su stambiais klientais. Kiek esu susidūręs, niekada žmogui nepatarčiau į jį eiti. Gal čia toks specialus atkratymas? Yra mažmeninių bankų, kurie siūlo, kurie išskėstomis rankomis laukia", – dienraščiui SEB banko politiką komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.

Nei Seimo priimtame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, nei LB nurodymuose nėra imperatyviai reikalaujama bankams rinkti apie klientą išsamių duomenų. SEB bankas, pavyzdžiui, prievartos būdu kliento reikalauja paviešinti ne tik darbovietę, bet ir kitus asmens duomenis: kokia individualia veikla jis užsiima, iš kokių valstybių bus gaunamos ir į kokias valstybes bus pervedamos lėšos, kokios kliento sąsajos su Lietuva (sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi nekilnojamojo turto ir pan.), ar planuoja atlikti grynųjų pinigų operacijas, ar pradinė įmoka bus didesnė negu 15 tūkst. eurų, kokiomis banko paslaugomis ketina naudotis.

Į kai kuriuos klausimus būtų sunku ir atsakyti. Sakykime, banko klientas šiandien gali negauti jokių piniginių perlaidų iš užsienio, tačiau tai nereiškia, kad jų negaus rytoj. Kodėl bankui turėtų skaudėti galvą dėl kliento sąsajų su Lietuva? Vargu ar galima tiksliai atsakyti ir į klausimą, kokiomis banko paslaugomis klientas numato naudotis.

"Bankas turi teisę atsisakyti išduoti kredito kortelę ir nekomentuoti atsisakymo priežasčių", – toks oficialus SEB banko atsakas klientui, manančiam, kad bankas iš jo reikalauja perteklinės informacijos.

Apynasris politikams

Panašūs klausimynai yra bankuose "Nordea", "Swedbank", Medicinos banke.

Bankai renka informaciją ne tik apie paprastus juridinius asmenis, bet ir apie politikus bei jiems artimą aplinką, gimines.

Remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, bankai verčia atskleisti, ar klientas arba artimas jo šeimos narys, pagalbininkas kartais nėra Vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, Vyriausybės arba ministerijos kancleris, Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys, parlamento narys, Lietuvos auditorių rūmų valdymo organo ar centrinio banko valdybos narys, ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas, valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys, politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys. Bankas iš kliento reikalauja nurodyti politikoje dalyvaujantį asmenį, atskleisti, ar jis pats arba jo artimieji šeimos nariai ar artimi pagalbininkai eina ar ne anksčiau negu prieš vienus metus ėjo svarbias viešąsias pareigas Lietuvose, ES, užsienio valstybių institucijose.

Beje, sąvoka "artimas šeimos narys" bankų yra suprantama ganėtinai plačiai – tai ne tik sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė arba sugyventinis, tėvai, broliai, seserys, bet ir seneliai, vaikaičiai, vaikai bei vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai.

Klausimai – pertekliniai

Teisėsaugos pareigūnams, norintiems apie asmenį sužinoti tai, ko klausia bankai, reikėtų vadovautis Kriminalinės žvalgybos įstatymu – slapta įvairiais būdais sekti asmenį. Norint tai daryti, asmuo turi būti įtariamas galima nusikalstama veika, o sankciją sekti duoda tik ikiteisminio tyrimo teisėjas.

"Noras apsisaugoti nuo pinigų plovimo yra sveikintinas, tačiau žmogus neturėtų jaustis kaip sovietiniais metais, kai buvo sekamas ir pažeidžiamas. Manyčiau, kad bankų klausimai klientams yra pertekliniai", –  dienraščiui sakė Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos narys Povilas Urbšys. Jo manymu, jei asmuo gauna neteisėtas pajamas, jis anketoje tokių duomenų nenurodys: "Anketa skirta sąžiningiems žmonėms, kuriems tokie klausimai atrodo pertekliniai. Kita vertus, yra įstatymo nuostata, kad žmogus gali atsisakyti liudyti prieš save."

Pašnekovo manymu, nėra garantijos, kad bankų surinkti duomenys negalėtų pakliūti į trečiąsias rankas, kad jais negalima būtų pasinaudoti dėl asmeninių arba kitokių interesų.

Pažinti klientą

"Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu finansų įstaigos ir kiti subjektai yra įpareigojami tinkamai pažinti savo klientus, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimais nustatyti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, gauti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį. Įstatymas reikalauja vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įtvirtintas draudimas vykdyti sandorius, pradėti ar tęsti dalykinius santykius, jei finansų įstaigos ar kiti subjektai negali užtikrinti tinkamo kliento pažinimo reikalavimų vykdymo", –  LB Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė dienraščiui teigė, kad bankai teisėtai ir pagrįstai iš klientų reikalauja gana išsamios asmeninės informacijos.

K.Filipavičiūtės teigimu, kliento pažinimo reikalavimai detalizuojami LB valdybos nutarimu. Jis įpareigoja finansų rinkos dalyvius, siekiant tinkamai valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, įdiegti rizikos vertinimu pagrįstą metodą, t. y. atsižvelgiant į prisiimamą riziką, veiklos mastą ir pobūdį, nustatyti adekvačias vidines rizikos valdymo, vertinimo ir mažinimo priemones.

Nors K.Filipavičiūtė ir teigia, kad minėtame LB nutarime yra detalizuojami "kliento pažinimo reikalavimai", iš tikro to nėra. Tai pripažįsta ir ji pati: "Teisės aktai konkrečiai nenurodo kliento pažinimo duomenų ir informacijos turinio ar apimties (išskyrus labai konkrečius reikalavimus asmens tapatybės nustatymo duomenų apimčiai). Tačiau bankas turi teisę, remdamasis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais, nusistatyti atitinkamas vidines rizikos valdymo taisykles ir jų laikydamasis reikalauti tokios informacijos (reikiamų dokumentų ir duomenų), kuri yra būtina tinkamai pažinti klientą."

Valstybė tampa policinė

"Mes jau daug kartų nagrinėjome tą klausimą, nes daug kas į mus kreipėsi. Bandėme ieškoti teisybės, bet nieko nepavyko. LB atsakymas –  viskas paremta dokumentais. Tokie duomenys, kokius renka bankai, yra pertekliniai, bet mes nieko padaryti negalime, nes tai – jų kompetencijos ribos. LB rinkoje žaidžia skandinaviškųjų bankų filialai – ką nutars "motininis" bankas, tą "vaikas" privalo daryti", –  kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas. Tiesa, jis svarstė įžvelgiantis Finansų ministerijos bei LB aplaidumą, nes šios dvi institucijos formuoja finansų politiką.

Susidaro įspūdis, kad tiek Finansų ministerija, tiek LB keliaklupsčiauja prieš skandinaviškus bankus. "Mūsų pinigai ir santaupos guli ne Lietuvoje, bet Europoje, Skandinavijoje – čia didžiulė problema. Mes iš tikrųjų turime krūvą pinigų, bet jie dirba ne Lietuvai, o kažkur kitur. Tai mūsų neprotinga politika, neišmanymas", – pastebėjo K.Glaveckas.

"Regis, mes einame į policinę valstybę. Lietuvoje egzistuoja turto, pinigų registrai, galima sužinoti apie asmens sveikatą – viskas yra žinoma. Dabar kalbama apie visuotinį turto deklaravimą. Visa tai prielaidos policinei, žmonių sekimo sistemai", – įsitikinęs K.Glaveckas.