Savivaldybės taryba kitą savaitę planuoja dėl to priimti sprendimą.

Buvusį partizaną, politinį kalinį P. Buzą ketinama pagerbti po mirties.

Jis 1919 metais gimė Prienų rajone, būdamas 26 metų tapo partizanu, po išdavystės 1946 metais P. Buzo bendražygiai žuvo, o jis likęs gyvas buvo suimtas, tardomas, nuteistas dešimčiai metų nuteistas kalėti griežto režimo Intos lageryje.

Grįžęs iš lagerio P. Buzas apsigyveno Birštone, įsijungė į pogrindinę antisovietinę veiklą. Jis platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, slapčia daugino religinę literatūrą. 1980 metais P. Buzas vėl buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų griežto režimo laisvės atėmimo bausme Permės srities politinių kalinių lageryje.

P. Buzas taip pat buvo aktyvus Sąjūdžio veikėjas, inicijavo laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietų įamžinimą, atminimo kryžių, paminklų pastatymą Birštono ir Prienų krašte.

Kaunietį skulptorių S. Žirgulį siūloma pagerbti už jo indėlį į Birštono puoselėjimą – ilgametę skulptūrų parodą kurorto viešose erdvėse.

Birštono skulptūrų parke pastatytas S. Žirgulio kūrinys „Gyvenimo šaltiniai“, mieste – skulptūra „Gimtadienis“, surengta ilgalaikė mažosios plastikos paroda.

Menininkas nuolat bendradarbiauja, konsultuoja Birštono savivaldybės architektus.

Birštono garbės piliečių vardai yra suteikti šešiems asmenims: Danijos Bakke mokyklos direktoriui Povlui Erikui Wolffui, kurortologui, medikui Vytautui Jurgiui Meškai, politikui Juozui Palioniui, partnerystės tarp Birštono ir Lecko savivaldybių garbės koordinatoriui Hansui Peteriui Feddersenui, ilgamečiam Birštono savivaldybės vadovui Antanui Serafinui Zenkevičiui ir klebonui Jonui Danilevičiui.