Valdančioji koalicija kol kas pavyzdingai palaiko savo sudarytą Vyriausybę, teikiančią šių metų biudžeto projekto pakeitimus ir planuojančią vėl karpyti valstybės išlaidas.

Balsavo tvarkingai

Seimas vakar ėmėsi šių metų nacionalinio biudžeto peržiūros. Finansų ministras Algirdas Šemeta oficialiai pateikė pakoreguoto 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą.

Vyriausybė nacionalinio biudžeto išlaidas siūlo mažinti 3,315 mlrd. litų.

Nors kai kurios valdančiosios partijos reiškė abejones dėl Vyriausybės siūlomų tam tikrų priemonių, kurios padėtų sumažinti išlaidas, visų keturių koaliciją sudarančių politinių jėgų atstovai vakar pavyzdingai balsavo už biudžeto pataisų projekto pateikimą.

Už tai balsavo 56 Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Tautos prisikėlimo partijai priklausantys parlamentarai. Prieš buvo 12 parlamentarų, susilaikė 18 – visi jie yra opozicinių socialdemokratų, Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo atstovai.

Kaltino buvusią Vyriausybę

A.Šemeta atkreipė dėmesį, kad biudžetas karpomas įvertinus makroekonomines prognozes – numatomas didesnis, nei tikėtasi, ūkio nuosmukis: "Išlaidos mažinamos daugiausia dėl investicinių projektų, išlaikomų institucijų ir mažinamo darbo užmokesčio, tačiau užtikrinant, kad stabilumas būtų garantuotas socialiai jautriausiai gyventojų daliai."

Numatoma, kad dėl sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos ūkio nuosmukis tęsis šiais ir kitais metais. Ekonomikos atsigavimo tikimasi tik 2011-aisiais.

Finansų ministras apkaltino buvusią Vyriausybę, kad ši nesiėmė jokių antikrizinių priemonių ir pernai nesilaikė griežto Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimo turėti labai nedidelį deficitą. "Jeigu ankstesnė Vyriausybė būtų laikiusis Fiskalinės drausmės įstatymo, šiandien gyventi būtų kiek lengviau", – teigė A.Šemeta.

Atsakydamas į socialdemokratės Birutės Vėsaitės klausimą dėl galimybės kreiptis milijardinės paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ministras atsakė: "Jeigu prireiks, Vyriausybė tai padarys. Bet šiandien Vyriausybė siūlo tas priemones, kurios padės susitvarkyti patiems. Nereikia turėti iliuzijų, kad jeigu kreipsimės į TVF, galėsime atpalaiduoti diržus ir gyventi švaistydami pinigus į kairę ir į dešinę, kaip darė jūsų Vyriausybė. TVF kelia labai griežtus reikalavimus tvarkingai leisti biudžeto lėšas, nesišvaistyti."

Kai kurie Seimo nariai klausė, kur yra biudžeto mažinimo riba. "Ji priklauso nuo ekonomikos nuosmukio ir padėties, kokia klostosi pasaulyje. Jeigu sugebėsime laikytis tvarios valstybės finansų politikos, tuomet galime laukti atsigavimo 2011 m. Jeigu nesilaikysime tvarios politikos, nuosmukis truks ilgiau", – atsakė A.Šemeta.

Balsuos gegužės viduryje

Finansų ministras nurodė, kad siūlomų biudžeto pakeitimų apimtis dar nėra pakankama užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurį reikia atitikti norint įsivesti eurą. Todėl Vyriausybė šių metų birželį planuoja teikti papildomus biudžeto pakeitimus, kurie valdžios sektoriaus deficitą sumažintų dar apie 2 proc. BVP.

Seimui pateiktos ir šių metų "Sodros" bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų pataisos. Kartu Vyriausybė teikia kai kurių įstatymų pataisas, lydinčias šias korekcijas. Tarp jų – daug diskusijų sukėlęs ir ne visų valdančiosios koalicijos partnerių remiamas pasiūlymas nuo 3 iki 2 proc. sumažinti atskaitymus į privačius pensijų kaupimo fondus.

Seimo nariai dabar komitetuose ir frakcijose nagrinės biudžeto pataisų projektus. Preliminariai numatyta, jog plenariniuose posėdžiuose dėl jų bus balsuojama tik gegužės viduryje, nors anksčiau Vyriausybė tikėjosi, kad biudžeto pataisos bus priimtos, Prezidento Valdo Adamkaus pasirašytos ir įsigalios jau nuo gegužės 1-osios.

Biudžetas mažėja keliais milijardais

Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, be ES paramos lėšų, įplauks 20,316 mlrd. litų pajamų – 16,2 proc. mažiau, negu buvo patvirtinta šių metų plane.

Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos, be ES paramos lėšų, – 16,462 mlrd. litų – 17,6 proc. mažiau, nei buvo planuota. Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3,854 mlrd. litų, tai yra 9,5 proc. mažiau, negu patvirtinta 2009 m. plane.

Prognozuojama, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sumažės beveik 2 mlrd. litų, iš gyventojų pajamų mokesčio – 469 mln., iš akcizų – 372 mln., iš pelno mokesčio – 761 mln. litų.

Išlaidos darbo užmokesčiui, išskyrus pedagogų, kultūros, socialinių, sveikatos priežiūros specialistų, statutinių institucijų pareigūnų ir karių darbo užmokestį, mažinamos 181 mln. litų. Asignavimai valstybės institucijoms ir įstaigoms bei savivaldybėms mažinami 765 mln. litų.

Kelių fondą siūloma sumažinti 590 mln. litų. Tačiau Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad realiai Kelių fondo lėšos mažinamos 179 mln. litų, nes 411 mln. litų bus finansuojama numatant papildomą ES finansavimą.

Numatoma 106 mln. litų padidinti išlaidas papildomoms tiesioginėms išmokoms žemdirbiams ir skirti jas 2009 m. išmokoms už pieną. Atitinkamai buvo sumažintos išlaidos Specialiajai kaimo rėmimo programai, biodegalų gamybos plėtros paramai ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programai.

Šiemet valstybės investicijoms numatytos skirti biudžeto lėšos sumažintos 997 mln. litų.

Savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažėja 602,5 mln. litų.

Vyriausybė siūlo nustatyti, kad šių metų valstybės biudžeto deficitas siektų 2,893 mlrd. litų, tai yra būtų beveik dvigubai didesnis, nei planuota praėjusių metų pabaigoje tvirtinant 2009-ųjų biudžetą.