"Nors nuotolinis mokymasis galimai paveikė mokymosi rezultatus, lengvindami egzaminų užduotis ugdymo kokybės nepasiektume", – interviu "Kauno dienai" pabrėžė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), kurios funkcija – parengti brandos egzaminų užduotis ir įvertinti egzaminuojamųjų darbus, direktorė Rūta Krasauskienė. Bet užduočių rengėjų prašyta atsižvelgti į nuotolinio mokymosi specifiką. Be to, visų egzaminų trukmė pailginta 15 min.

Daugiau teorijos

– Buvo siūlymų šiemet net visai nerengti brandos egzaminų ir ne tik dėl rizikos užsikrėsti COVID-19. Įvairūs tyrimai rodo, kad mokantis nuotoliniu būdu rezultatai būna menkesni, o taip abiturientai mokėsi beveik visus mokslo metus. Ar į tai bus atsižvelgta?

– Su 53 skirtingomis asociacijomis ir organizacijomis – tėvų, moksleivių, mokytojų, mokyklų vadovų, profesinėmis sąjungomis – diskutavome, kaip turėtų atrodyti šių metų brandos egzaminų sesija, kokios turi būti užduotys, koks jų sudėtingumas. Visi sprendimai priimami atsižvelgiant į ekspertų siūlymus.

Tačiau, jei norime ugdymo kokybės, lengvindami egzaminų užduotis jos nepasiektume. Tad nors nuotolinis mokymasis galimai paveikė mokymosi rezultatus, turinio prasme sutarta užduočių nelengvinti. Juolab kad egzaminai laikomi ne iš dvyliktos klasės, o iš visos vidurinės ugdymo programos kurso. Tad rengiant užduotis vadovautasi brandos egzaminų programa, su kuria mokiniai buvo supažindinti daugiau nei prieš pusantrų metų.

Nors nuotolinis mokymasis galimai paveikė mokymosi rezultatus, turinio prasme sutarta užduočių nelengvinti.

Vis dėlto atsižvelgta, kad mokiniai neturėjo galimybių atlikti gamtos mokslų laboratorinių darbų, tad egzamino užduotys formuojamos taip, kad būtų susikoncentruota į teorinių žinių patikrinimą. Egzamino užduočių rengėjams buvo akcentuota ir tai, kad ne visose mokyklose ir ne visi mokiniai galėjo perskaityti kai kuriuos lietuvių literatūros kūrinius, todėl buvo prašyta į tai atsižvelgti. Taip pat rengiant užduotis prašyta neakcentuoti tų temų, kurių mokomasi dvyliktoje klasėje, ypač antroje mokslo metų pusėje.

– Kokiu tikslu pailginta egzaminų trukmė ir kodėl būtent 15 min.?

– Visų brandos egzaminų trukmė prailginta 15 min., atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės laidos abiturientai skundėsi pristigę laiko atlikti užduotis. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše paskutinės 15 min. skirtos perkelti darbams iš juodraščio į švarraštį. Konsultuojantis su mokytojų dalykininkų, mokyklų vadovų, savivaldybių atstovais nutarta tiek ir prailginti egzaminų trukmę.

Rūta Krasauskienė. NŠA nuotr.

Užduotis rengia ekspertai

– Kaip atrenkami ekspertai egzaminų užduotims parengti?

– Egzaminų užduotis rengiantys ekspertai atrenkami konkurso būdu. Paisoma proporcijos, kad dalyvautų ne tik mokslininkai, bet ir aukščiausios kompetencijos, turintys įvairiausios patirties, aktyvūs mokytojai praktikai. Vėliau jų parengtas užduotis peržiūri kiti atrinkti ekspertai. Užduočių autoriams talkina ir NŠA specialistai, kurie ieško bendrojo ugdymo programų ir brandos egzaminų užduočių dermės, analizuoja ankstesnių metų brandos egzaminų užduotis, kur abiturientai dažniausiai darė klaidas. Sprendimai priimami tik bendru sutarimu, o užduotys tvirtinamos NŠA direktoriaus įsakymu.

– Kiek trunka užduočių rengimo procesas?

– Praktiškai visus metus: pabaigiame vienus egzaminus, imame analizuoti jų rezultatus ir tuo pačiu metu pradedame burti naują komandą kitų metų egzaminų sesijos užduotims rengti.

– Ar šių metų egzaminų užduotys jau patvirtintos?

– Jos jau parengtos ir dabar peržiūrimos. Galutinių sprendimų dar nėra.

– Tiek daug žmonių taip ilgai dirba, o vis tiek beveik kasmet sulaukiama daug kritikos, kad ir dėl lietuvių kalbos ir literatūros temų.

– Tvirtinant lietuvių kalbos ir literatūros temas, žiūrima, ar jos aiškios, suprantamos, ar temos pavadinime esantys žodžiai turi raktines prasmes, ar mokinys gali jas pagrįsti rekomenduojamais lietuvių autorių kūriniais, ar gali juose rasti esminius atsakymus į keliamą temą. Mokykliniame egzamine yra dar daugiau paaiškinimų su raktiniais žodžiais. Abiturientams, perskaičiusiems bent jau privalomų autorių knygas, temos leidžia sėkmingai atlikti užduotį. Dažniausiai sujudimas kyla dėl temų, kurios sunkiau įveikiamos vidutiniam mokiniui. Tačiau pasitaiko, kad temų formuluotės užduočių rengėjams labai aiškios, o mokiniams atrodo kitaip.

– Gal rengiant užduotis atkreipiamas dėmesys, kiek procentų ankstesnės laidos abiturientų neišlaikė vieno ar kito dalyko egzamino, t.y., gal užduotys per sunkios?

– Taikomas kriterinis valstybinių brandos egzaminų vertinimas, kai kandidato darbas vertinamas pagal nustatytus vertinimo kriterijus, paskui rezultatas priskiriamas iš anksto nustatytam valstybinių brandos egzaminų pasiekimų lygiui – patenkinamam, pagrindiniam ar aukštesniajam. Išlaikymo ir kitas ribas nustato Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas, remdamasis ekspertų nuomonėmis ir statistine informacija.

– Egzaminų užduotys – vos ne valstybės paslaptis. Kaip vertinate siūlymus tiesiog paskelbti 200–300 galimų užduočių ir tegu moksleiviai joms rengiasi? Mintinai visko neiškaltų, o streso gal būtų mažiau.

– Taip, valstybinių brandos egzaminų užduotys yra įslaptintos. Jos administruojamos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Visi pasiūlymai svarstytini. Sunku pamatuoti, kas yra geriau, iš esmės to neįvertinus.

Vytauto Petriko nuotr.

Sisteminės permainos

– Ne tik moksleiviai, bet ir ekspertai, mokytojai ypač kritikuoja lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kad jis neužtikrina patikimo mokinių gebėjimų vertinimo. Ar yra ketinimų kažką jame keisti?

– Nė vienas egzaminas neatspindi mokinio visų žinių, gebėjimų ir kompetencijų. Bet kiekvienais metais apibendrinami jų rezultatai, Nacionalinė švietimo agentūra teikia duomenis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), inicijuoja diskusijas, išklausome ekspertų vertinimus.

Nė vienas egzaminas neatspindi mokinio visų žinių, gebėjimų ir kompetencijų.

Brandos egzaminų pokyčiai turėtų vykti kartu su ugdymo programų atnaujinimu, nes egzaminai negali būti atskiras dalykas, išimtas iš jų konteksto. Jau paskelbti naujų programų projektai, tiesa, kol kas pradinio ir pagrindinio ugdymo. Atnaujintos mokymosi programos turėtų įsigalioti pradedant nuo pradinio ugdymo 2023–2024 m.

Sprendimus dėl esminių egzaminų pokyčių priima švietimo, mokslo ir sporto ministras, tai jis turi padaryti iki jų likus ne mažiau kaip dvejiems metams. Šiuo metu nepatvirtinta jokių naujų permainų.

– Naujos programos orientuotos į tokias bendrąsias kompetencijas kaip kūrybiškumas, komunikabilumas, socialinės kompetencijos, pilietiškumas. Ar jas galima pamatuoti egzaminais?

– Ir pilietiškumas, ir kūrybiškumas puikiai atsiskleidžia, pavyzdžiui, rašant lietuvių kalbos ir literatūros rašinį. Be abejo, egzaminais matuojama tik dalis šių kompetencijų. Atnaujinant programas labai svarbu įgalinti mokyklą ir mokytoją turėti ir tarpinius įvertinimus mokykloje, kad ateityje ne vien brandos egzaminais būtų matuojami abituriento gebėjimai, žinios, kompetencijos, branda.

– Kas tai galėtų būti – brandos darbai, kaupiamasis balas?

– Galimi įvairūs variantai, dėl jų šiuo metu vyksta diskusijos. Bet reikia pripažinti, kad šiuo metu brandos egzaminai sudaro geriausias galimybes patikrinti moksleivių žinias ir gebėjimus.

– Ar turite omenyje skirtumus tarp mokyklinio įvertinimo ir egzaminų?

– 2020 m. palyginus keturių skirtingų savivaldybių gimnazijų metinių ir valstybinių brandos egzaminų vertinimus, paaiškėjo, kad skirtingų šalies mokyklų mokinių pasiekimų vertinimui trūksta objektyvumo, nes patys mokytojai pagal bendrąsias dalykų programas rengia pasiekimų vertinimo kriterijus. Mokinių įvertinimo sistema mokykloje nevisiškai atitinka tikrovę, rezultatai nepalyginami valstybės mastu, todėl šiuo metu objektyviausi išlieka brandos egzaminai.

Lėšos konsultacijoms

– Tik prieš kelias dienas baigėsi paraiškų teikimas projektams, skirtiems tikslinei pagalbai abiturientams dėl COVID-19 pandemijos teikti, NŠA tam paskirstys 150 tūkst. eurų. Ar toji pagalba nevėluoja?

– Konsultacijos vyksta visus mokslo metus, jos numatytos ir mokyklų ugdymo planuose, tam panaudojant ugdymo planui skirtas valandas. Kad būtų pasiektas kiekvienas abiturientas, išnaudotos visos įmanomos galimybės, ŠMSM skyrė papildomai lėšų, o NŠA šiuos procesus administruoja. Dabar vyksta paraiškų vertinimas.

– Kritikuota, kad konsultacijos dėl pandemijos gali vykti tik penkiems mokiniams, tačiau pagal kokius kriterijus juos atsirinkti? Kam labiausiai skirta ši papildoma pagalba?

– Tai mokyklų prerogatyva. Kiek kalbėjomės su mokyklų vadovais, savivaldybių atstovais, ir šiandien konsultacijos vyksta panaudojant ugdymo planui skirtas valandas, tiek nuotoliniu, tiek ir mišriu būdu. Jei konsultacija vyksta penkiems mokiniams, kita dalis mokinių ją gali stebėti ir internetu.

Populiarėja biologija

– Ar ryškėja kokios naujos tendencijos pasirenkant, kuriuos egzaminus laikyti?

– Žymus pokytis – mažėjantis abiturientų skaičius: 2018 m. brandos egzaminus laikė per 31,6 tūkst., šiemet pateikė prašymus 27,7 tūkst. Šiemet, kaip ir anksčiau, bus dvylika egzaminų pagrindinėje sesijoje ir tiek pat pakartotinėje. Pasirinkimų tendencijos panašios, o jas lemia ir stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos.

Šiemet šiek tiek daugėjo pasirinkusiųjų biologijos valstybinį brandos egzaminą 6 496 (pernai 6 152), matematikos – 16 857 (16 603), lietuvių kalbos ir literatūros – 17 207 (17 178). Anglų kalbos brandos egzaminą laikys kiek mažiau – 18 433 (pernai 18 985), bet gal abiturientai laikė tarptautinį egzaminą. Šiek tiek padaugėjo kitų užsienio kalbų – rusų, prancūzų, vokiečių – egzaminų laikytojų.

Sumažėjo pasirinkusiųjų informacines technologijas 2 582 (pernai 2 834), chemiją – 1 374 (1 405), fiziką – 2 589 (2 656), istoriją – per 8 554 (8 942).

Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausi lietuvių kalbos ir literatūros (9 352), technologijų (6 600).

– Kaip šiemet bus organizuojamas egzaminų darbų vertinimas?

– Kaip ir pernai, visi brandos egzaminų kandidatų darbai bus vertinami elektroninėje erdvėje. Nuotoliniu būdu juos vertins 2 226 vertintojai. Pernai taip vertinant darbus pastebėjome labai gerų tendencijų: vertinimas vyko sparčiai ir objektyviai, nes vertintojai, peržiūrėdami darbus ar jų dalis, nematė kito vertintojo įvertinimo. Vienas kandidato darbas vertinamas ne mažiau kaip du kartus. Pakeistų po apeliacijų vertinimų procentas buvo statistinio nuokrypio ribose.

– Ar pagrįsti kai kurių abiturientų skundai, kad dėl pavėlintos brandos egzaminų sesijos nespės paduoti dokumentų į kai kurių užsienio šalių universitetus?

– Brandos egzaminų pagrindinė sesija šiemet prasidės birželio 7 d., arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai, o baigsis liepos 2 d. Pernai brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo birželio 22 d., o baigėsi liepos 21 d. Šiemet, atsižvelgiant į mokytojų ir mokinių pasiūlymus, siekta egzaminus surengti anksčiau. Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 23 d., o visi egzaminų rezultatai, įskaitant apeliacijas, bus pateikti mokykloms iki rugpjūčio 3 d.

ŠMSM žiniomis, daugelio valstybių aukštosios mokyklos paskelbė dokumentų priėmimo laiką: JAV, Kanada – iki rugpjūčio pabaigos, Jungtinė Karalystė – iki rugsėjo 21-osios, Nyderlandai, priklausomai nuo universiteto, – iki rugpjūčio 20-osios arba rugsėjo 1-osios, Vokietija – iki rugpjūčio 20-osios, Švedija, Danija, Airija, kaip ir daug kitų šalių, brandos atestatų laukia iki rugsėjo 1 d. Noriu priminti, kad mokyklos gali išduoti atestatus nelaukdamos pakartotinės sesijos.

– Beje, ar visos ES šalys šiemet rengia brandos egzaminus?

– Didžioji dalis – taip, tik nukėlė vėlesniam laikui egzaminų sesijas. Didžioji Britanija, kuri nebe ES narė, atsisakė brandos egzaminų, bet pas juos, palyginti su Lietuva, procentiškai mažesnė dalis abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas. Lietuvoje brandos egzaminai naudojami ir kaip svertas pretenduojant į valstybės finansuojamas studijas.

– Beje, kaip vertinate siūlymus atnaujinti stojamuosius egzaminus?

– Kalbėjomės apie tai ir su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, ir su ŠMSM. Stojamieji būtų labai skirtingi stojant į skirtingas aukštąsias mokyklas. Dabartinė vienkanalė egzaminų sistema yra patogi stojantiesiems.

Nelengvi metai

– Jūs – pirmoji, kuri sužinote visų brandos egzaminų užduotis. Gal bandėte jas atlikti? Jei taip, kokį balą pelnėte? Ar užduotys pasirodė tinkamos?

– Bandau. Ir dabar, ir tuomet, kai dirbau mokykloje. Septintukui ar aštuntukui išlaikyčiau, o lietuvių kalbą ir literatūrą gal ir dešimtukui. Tačiau, reikia pripažinti, kai užduotis atlieki tik norėdamas patikrinti save, yra viena, ir visai kas kita laikant egzaminą: jaunam žmogui, norinčiam pasiekti geriausią rezultatą, iššūkis nemažas.

– Šią savaitę sukanka metai, kai vadovaujate NŠA. Pradėjote, kai dėl korupcijos, nepotizmo, neefektyvumo į vieną buvo sujungtos šešios įstaigos, vyko auditai. Žadėjote skaidrią, inovatyvią instituciją. Ar pavyko?

– Metai buvo nelengvi. Institucija didžiulė, per metus stebuklų neįvyksta, bet, manau, neblogai pavyko sutelkti į vieną šešias skirtingas institucijas su skirtingomis kultūromis, skirtingu požiūriu. Jau turime bendradarbiavimo kultūrą, labai aktyvią lyderystę organizacijos viduje, žmonės nori ateiti pas mus dirbti, nepaisant, kad atlyginimai nedideli – mokytojas ekspertas mokykloje gali uždirbti žymiai daugiau nei NŠA.

Nelengva visiems įtikti ir patikti, bet to ir nesiekiame – norime efektyviai ir profesionaliai atlikti savo darbą. Manau, keičiasi ir visuomenės požiūris į mūsų instituciją.