Kiekvienas, nusikaltęs žmoniškumui, padaręs karo nusikaltimų, turi sulaukti teisėto atpildo, tai mūsų įsipareigojimas visoms Sausio 13-osios aukoms, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvai prireikė net 25-erių metų, kad Sausio 13-osios byla – didžiausia byla mūsų šalies istorijoje – pagaliau pasiektų teismą. Tikėjomės, kad tai įvyks kur kas greičiau. Bet teisingumo valanda vis tiek artėja. Kiekvienas, nusikaltęs žmoniškumui, kur tai būtų daryta – Lietuvoje ar Ukrainoje, – padaręs karo nusikaltimų, turi sulaukti teisėto atpildo. Tai – mūsų įsipareigojimas visoms Sausio 13-osios aukoms“, – trečiadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė valstybės vadovė.

Anot jos, Sausio 13-oji – ypatinga diena, kai mintimis grįžtama į 1991-ųjų sausio 13-osios naktį su visais jos išbandymais, pavojaus jausmu prarasti neseniai atkovotą Nepriklausomybę ir tuo pačiu prisimenama nepaprasta Lietuvos žmonių didybė.

„Sausio 13-osios įvykių dalyvius sieja unikalus ryšys. Nenutrūkstamas, jau pradėjęs kelią per kartų kartas. 1991-aisiais gimę vaikai kartu su Lietuva įkvėpė laisvės oro ir kartu mokėsi stotis ant kojų. Šiandien jie jau suaugę, į gyvenimą išėję vaikinai ir merginos. Juose užkoduotas toks pat stiprus ryžtas: jeigu prireiktų – jie gintų Lietuvą“, – įsitikinusi prezidentė.

Pasak jos, geriausias to įrodymas – savanoriai, atėję į Lietuvos kariuomenę.

Kalbėdama apie tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius D.Grybauskaitė taip pat priminė dabar dėl savo laisvės ir teritorinio vientisumo kovojančią Ukrainą.

„Vienybės ryšį jaučiame ir su ukrainiečių tauta, kurios atstovų šiandien matome ir šioje salėje. Lygiai taip ir Lietuva lemtingomis Sausio 13-osios dienomis jautė stiprų tarptautinės bendruomenės palaikymą, kurį visada prisiminsime su dideliu dėkingumu. Iš savo patirties galime patikinti Ukrainos žmones, kad jų kovą už laisvę kurti atvirą, europietišką valstybę vainikuos pergalė. Reikia tik atkakliai eiti savo keliu, nes jų pasirinkote patys ir žinote, už ką kovojate“, – teigė prezidentė.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų  diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau, vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.