Bijo, kad netaptų užkrato taikiniais

„Bendradarbis su šeima dabar atostogauja Tenerifėje, maždaug trijų kilometrų atstumu nuo viešbučio, kuriame paskelbtas karantinas. Mus pasiekė žinia, kad tiek jam, tiek jo vaikams pakilo temperatūra. Visi buvo nuvykę į privačią vietinę gydymo įstaigą, tačiau, manome, kad dėl koronaviruso jų niekas netyrė, nes jie juk ne iš rizikos šalių – Kinijos ar Italijos... Ar tik įsivaizduojate, kas bus, jei toks bendradarbis iškart po kelionės nuspręs sugrįžti į darbą? Kaip mums reaguoti?“ – nerimo neslėpė su portalo redakcija susisiekę žmonės.

Pašnekovai pridūrė, kad priversti kolegos neiti į darbą, jei jis pats to nenorės, jie ir darbdavys neturi teisės, tačiau esą nė nenutuokia, kaip paskatinti iš koronaviruso rizikos šalių į Lietuvą grįžtančius keliautojus paprotinti elgtis atsakingai, t. y. galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kitų sveikatą.

Pataria saviizoliuotis

Kokių priemonių derėtų imtis didinant žmonių sąmoningumą pastaruoju klausimu, kai grįžtama iš Kinijos, šiaurės Italijos ar kitų šalių, šiuo metu eskaluojamų dėl koronaviruso atvejų, pasiteiravome Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos ir slaugos skyriaus vedėjos Rasos Biekšienės.

„Žmonių, grįžusių iš Kinijos, šiaurės Italijos regiono – Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos, taip pat Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje,  prašoma būti sąmoningiems ir imtis tų priemonių, kurios apsaugotų nuo galimo infekcijos plitimo – saviizoliuotis 14-os dienų laikotarpiui nuo paskutinės buvimo toje teritorijoje dienos“, – akcentavo SAM atstovė.

SAM jau kreipėsi ir į darbdavius, prašydama solidarizuotis įveikiant šią infekciją ir leidžiant darbuotojams, grįžusiems iš paveiktų teritorijų arba turėjusiems kontaktą su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, dirbti nuotoliniu būdu.

Ji pabrėžė, kad apie tai žmonės informuojami ne tik Lietuvos oro uostuose, bet ir jūrų uoste. Taip pat ir trumposiomis žinutėmis. Be to, informacijos gausu ir viešojoje erdvėje.

„Vadinasi, žmogus, saugodamas save ir kitus, tuo laikotarpiu neturėtų pats vykti į gydymo įstaigą, o pajutus gripui būdingus simptomus, rekomenduojama skambinti 112. Žmogus turi įvertinti, kad nesivadovaudamas šiomis rekomendacijomis, jis gali kelti grėsmę ne tik šeimos gydytojui, bet ir aplinkiniams“, – įspėjo ir patarė R. Biekšienė.

Jei darbdavys nesutinka, yra kita išeitis

Pašnekovė pridūrė, kad savo ruožtu, SAM jau kreipėsi ir į darbdavius, prašydama solidarizuotis įveikiant šią infekciją ir leidžiant darbuotojams, grįžusiems iš paveiktų teritorijų arba turėjusiems kontaktą su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, dirbti nuotoliniu būdu.

Taip pat esą jau yra priimti ir atitinkami sprendimai, kad, jei su darbdaviu nepavyksta susitarti, žmogus gali nuotoliniu būdu gauti nedarbingumo pažymėjimą 14-os dienų laikotarpiui iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų.

„Sudarytos visos sąlygos, kad žmogus dvi savaites galėtų likti namuose, taip išvengiant kontaktavimo su aplinkiniais ir galimo viruso platinimo. Kad toks sąmoningumas pasiteisina, aiškiai rodo kol kas vienintelis šalyje užfiksuotas užsikrėtimo atvejis. Tad žmonių prašoma įsiklausyti ir prisidėti, kad ši grėsmė būtų kuo greičiau įveikta“, – sakė Pirminės sveikatos ir slaugos skyriaus vedėja.

Gydytojų patarimai

SAM atstovės teigimu, jau priimti sprendimai ir dėl šeimos gydytojo komandos narių teikiamų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų pacientams plėtros.

„Šis pakeitimas sudaro galimybę šeimos gydytojo komandos nario sprendimu daugiau nei vieną kartą pacientui nuotoliniu būdu – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, kuriomis yra galimybė identifikuoti asmenį, tęsti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, įskaitant tuos, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimą. Taip pat skirti pakartotinius tyrimus ir paaiškinti pacientui ar jo atstovui atliktų tyrimų rezultatus bei pagal juos koreguoti gydymą, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių vartojimą“, – svarbios informacijos niuansus vardijo ji.

Kaip teigiama, pastarieji pakeitimai – ypač svarbūs sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, nes jie, esant stabiliai būklei, gali rečiau lankytis gydymo įstaigoje ir taip sumažinti galimybę užsikrėsti koronavirusu, gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.