„Buvome 4 metrų atstumu nuo bombardavimo vietos ir visą laiką buvome ten“, – šnekėjo Genovaitė.

Tai ne šių dienų išgyvenimai. 90-metė Genovaitė mena dar Antrojo pasaulinio karo siaubus. Slėpėsi, galima sakyti, duobėje.

„Cemento kažkokio, įtvirtinimų didelių nebūdavo, niekas neturėdavo“, – teigė moteris.

Ir nors dieną X jau išgyveno, naujai nesiruošia. Tik tiek, kad žino, kur priedangą rasti.

„Atrodo, kad nebus karo“, – sakė pašnekovė.

Dauguma lietuvių, kaip ir senjorė Genovaitė, galima sakyti, gyvena šia diena. Tą rodo ir naujausia gyventojų apklausa.

„Tyrimo rezultatai apie praktinius įgūdžius išties neįkvepia“, – nurodė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Ingrida Damulienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Raudonasis Kryžius apklausė per 1 000 šalies piliečių. Ne tik karui, bet ir galimoms gamtos stichijoms ar branduoliniam pavojui daug dėmesio neskiria.

„Tik 3 iš 10 gyventojų jaučiasi pasirengę reaguoti į krizę ar nelaimę, jeigu tai nutiktų rytoj“, – aiškino I. Damulienė.

Paimčiau taurę vyno ir laukčiau likimo.

Tyrimas atskleidžia, kad dieną X žmonės veiktų ekspromtu.

„Paimčiau taurę vyno ir laukčiau likimo“, – teigė pašnekovė.

Nauja apklausa – beveik tie patys rezultatai, kaip ir kasmet. Nei aiškaus plano, nei maisto ar būtiniausių daiktų atsargų.

„Net 80 proc. respondentų neturi šeimos plano ir nėra sutarę dėl veiksmų, ką darytų, jeigu nutiktų krizė arba nelaimė. Tik 2 iš 10 gyventojų yra pasiruošę skubiai evakuacijai. Tai reiškia, kad turi arba pilnai, arba dalinai susikomplektavę išvykimo krepšį“, – pasakojo I. Damulienė.

„Čia kaip sportas – nuolat reikia tobulinti“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Tobulinti yra ką. Daugiau nei 6 000 priedangų sutalpintų tik apie pusę šalies gyventojų.

„Siekis yra, kad mieste būtų 60 proc. gyventojų, kaimiškose vietovėse – 40 proc. Bendras skaičius dabar – 55 proc. Tai 1,5 mln. gyventojų galės pasinaudoti viešomis priedangomis, kurios yra įtrauktos į žemėlapį“, – nurodė vidaus reikalų ministras.

Likusiems – arba bėgti, arba slėptis savo lėšomis įrengtose priedangose – daugiabučiuose ar nuosavuose namuose.

Naujoji Raudonojo Kryžiaus kampanija skelbia, kad nepasislėpsime. Mintis – gyventojai turi pasirūpinti savo saugumu, nes...

„Dalis tikisi, kad krizės mus aplenks, o dar kiti galvoja, kad mumis pasirūpins kažkas kitas. Tai yra institucijos ar ministerijos“, – tvirtino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.

Kol Lietuva ir dalis Europos klausia – kas būtų, jeigu, Suomija gyvena kitokiu principu – kada? Šalyje daugiau nei 50 tūkstančių slėptuvių, o jose tilptų beveik visi – daugiau nei 5 mln. šalies gyventojų.

Lietuvos Valstybės kontrolė dar šią vasarą skelbė – didžioji dauguma mūsų slėptuvių neatitinka poreikių.

„Nėra tas procesas labai greitas, kaip norėtųsi“, – teigė V. Kondratovičius.

Civilinės saugos stiprinimui iš Gyventojų pajamų mokesčio kasmet skiriami 25 milijonai eurų. Priedangas, anot ministro, būtina modernizuoti. Tam skirs papildomus 52 milijonus iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo.

„Dabar einame į naują stadiją – jų modernizavimą ir pavertimą tikromis priedangomis, kad saugiai būtų galima ten būti. Būtų vanduo, ventiliacija, generatorius, apie tai dabar kalbame“, – šnekėjo vidaus reikalų ministras.

Ministerija jau skelbia konkursą savivaldybėms – ne tik modernizuoti, bet ir statyti naujas priedangas.