Penkerius metus Vilniuje veikiantis Bendrasis pagalbos centras 112 iki šiol galėjo nustatyti konkrečią skambinančiojo vietą tik Vilniaus mieste ir rajone, skelbia LTV „Šiandien“.

Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad dėl to Lietuva pažeidė Europos Sąjungos teisę ir gali sulaukti pusės milijono eurų baudos.

Dešimt Bendrojo pagalbos centro darbuotojų per parą atsako į 4 tūkst. telefono skambučių vien iš Vilniaus miesto ir rajono, ir juos tuoj pat nukreipia policijai, greitajai pagalbai ar ugniagesiams. Be to, mato vietą iš kur žmogus skambina.

„Svarbiausia tiksliai žinoti, kur nukreipti pagalbą. Kartais žmonės nežino kur jie yra, kur jiem reikia pagalbos. Antra, tai svarbu dėl melagingų   pranešimų. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, skambina iš Naujos Vilnios ir praneša, kad nuo Žalio tilto ruošiasi kažkas nušokti, tai mes matom, kad jis negali to fiziškai matyti, ir viskas aišku“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininkas Artūras Kedavičius.

Vyriausybė numačiusi, kad iki 2013 metų minėta sistema turėtų būti įdiegta visoje Lietuvoje. Tačiau Bendrojo pagalbos centro vadovas sako, kad prieš pora mėnesių gautas oficialus Europos Komisijos raštas, kad darbai vyksta per lėtai.

Skubiai susitarta su visais mobiliojo ryšio operatoriais, ir jau nuo šios savaitės Vilniaus Bendrasis pagalbos centras gauna skambinančių į numerį 112 buvimo vietą visoje Lietuvoje. Tačiau to esą nepakanka.

„Jeigu operatorius iš tinklo atsiųs koordinates, bet mes neturėsim kaip tas koordinates surišti su skambučiu ir padėti ant žemėlapio, tai naudos iš to nebus. Todėl ir reikalingas technologinis pagrindas“, – sakė A. Kedavičius.

Tam, kad sistema veiktų efektyviai, Bendrasis pagalbos centras turi turėti savo padalinius ne tik sostinėje, bet ir Klaipėdoje, Alytuje bei Šiauliuose. Norint juos įkurti iki 2013 metų, iš biudžeto reikėtų 74 milijonų litų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketina kreiptis į Vyriausybę, kad kitų metų biudžete tam būtų numatytos reikiamos lėšos.