Rusijos gamtinių dujų giganto "Gazprom" atstovo susitikimas su Lietuvos premjeru kol kas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Abi šalys žada, kad pokalbiai vyks ir toliau.

Kalbėjosi dvi valandas

Antradienį Vilniuje daugiau kaip dvi valandas truko Lietuvos Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus susitikimas su "Gazprom" antrinės įmonės "Gazprom export" generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu.

Rusai pageidauja, kad Lietuva atidėtų ES direktyvos dėl dujų sektoriaus pertvarkos įgyvendinimą. Tačiau Lietuva bent kol kas nekeičia savo principinės pozicijos, kad ši pertvarka būtų įvykdyta jau kitąmet.

"Jei kalbėsime trumpai – tai buvo konstruktyvus, atviras pokalbis, sukuriantis neblogas galimybes toliau tęsti pokalbius dėl Lietuvai ir koncernui "Gazprom" svarbių klausimų", – teigė A.Kubilius po susitikimo.

Jis pakartojo, kad Lietuva, kaip ES valstybė, turi iki 2014 m. pabaigos įgyvendinti vadinamąjį Trečiąjį energetikos paketą, kuriuo numatoma dujų tiekimą atskirti nuo šios žaliavos pardavėjų. Pagal pernai Seimo priimtą Gamtinių dujų įstatymą ši pertvarka Lietuvoje turi būti įgyvendinta 2013-aisiais.

Pateiks savo pasiūlymus

"Tikiu, kad norime konstruktyvių sprendimų visais dominančiais klausimais. Įteikiau "Gazprom" vadovybei savo principinius pasiūlymus", – sakė premjeras.

A.Kubilius teigė, kad Lietuva, kai bus atskirtos veiklos dujų sektoriuje, nori matyti "Gazprom" ne tik pardavimo, bet ir perdavimo veikloje. Kitaip tariant, Rusijos koncernas galės investuoti į dujų tiekimo vamzdynus Lietuvoje, tačiau juos valdys jau nebe šis gigantas, bet kitos įmonės, kurioms vamzdynai įvykdžius atskyrimą bus parduoti.

"Mes suprantame, kad "Gazprom" rūpi tranzitas į Kaliningradą, strateginiai dujų aprūpinimo klausimai, manau, kad ir tais klausimais galime rasti konstruktyvų sutarimą", – sakė A.Kubilius.

Pasak A.Medvedevo, vykstant deryboms sutarta, kad tolimesniems pokalbiams "Gazprom" parengs savo teikiamus pasiūlymus ir lauks Lietuvos atsakymų į juos. "Po pokalbių su Europos vicekomisaru energetikos klausimais tikiu, kad dvišalėmis derybomis su Lietuva pajėgsime išspręsti visus aktualius klausimus", – kalbėjo jis, paklaustas, ar "Gazprom" siekia Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo atidėjimo.

"Lietuva – ne tik stambus mūsų tiekiamų dujų vartotojas, bet ir tranzito šalis, nes per ją tiekiamos dujos Kaliningradui. Saugaus dujų tiekimo klausimas labai svarbus, ypač dabar, kai tokie dideli šalčiai visoje Europoje", – sakė A.Medvedevas.

"Manau, galėsime išspręsti dabar iškilusius klausimus. Realizuojant Trečiąjį energetikos paketą turi būti atsižvelgta į visą dujų klausimų paketą Lietuvoje", – teigė jis.

"Taikoma kainos formulė"

Anot premjero, susitikime keltas ir dujų kainos klausimas. Lietuva mano, kad dabar šalies vartotojų kaina nėra teisinga ir neatitinka dujų sektoriaus privatizavimo sutarties nuostatų, nes Lietuva moka daugiau už šalis kaimynes. "Atkreipėme dėmesį, kad Lietuva moka brangiau už kaimynus ir už daugelį vartotojų Europoje. Galėtume tęsti pokalbius šiais klausimais. Tikiu, kad jie bus tęsiami konstruktyviai", – sakė A.Kubilius.

"Gazprom" atstovas tikino, kad Lietuvai taikoma dujų kaina "atitinka nustatytas formules". Be to, pasak jo, nederėtų Trečiojo paketo įgyvendinimo klausimo, tai yra dujų tiekimo vamzdžių atėmimo iš "Gazprom", sieti su žaliavos tiekimo kaina.

"Gazprom" investiciniai klausimai ir kainų klausimai nesusiję ir negali būti susiję", – sakė jis.

"Niekas niekam jokių sąlygų nekelia, mes tik parodome visas įmanomas derėjimosi galimybes", – pridūrė A.Medvedevas.

Jis informavo, kad neseniai baigtos derybos su "Achema" dėl šiai įmonei tiekiamų dujų kainų sumažinimo. Be to, dujų kaina pakoreguota ir latviams: "Tas kainos koregavimas Latvijoje buvo suderintas, nes buvo sutarta dėl didesnės dujų tiekimo apimties ir ilgesniam laikui. Panašios derybos vyksta bendrovėje "Lietuvos dujos" ir jos vyks pagal kontraktą bei mūsų įsipareigojimus."

"Kuo didesnės apimtys, tuo daugiau manevrų pardavėjui. Kainos klausimu jokios diskriminacijos nėra ir negali būti. Kol kas jokių derybų paprasčiausiai nebuvo", – kalbėjo A.Medvedevas.

Valdo 38 proc. akcijų

Lietuvos Vyriausybė ketina pagal Trečiąjį energetikos paketą pertvarkyti bendrovę "Lietuvos dujos", kurios 38 proc. akcijų paketą valdo "Gazprom", ir atskirti dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo veiklas. Vyriausybė siekia, kad magistralinių vamzdynų valdymas atitektų Lietuvos valstybei, galbūt kartu su kitu strateginiu partneriu.

Tokia pertvarka siekiama panaikinti Rusijos energetikos milžino "Gazprom" monopolinę įtaką, todėl su tokia pertvarka nesutinka pats "Gazprom".

Lietuva tvirtina, kad Rusijos bendrovė nesąžiningai nustato dujų kainas Lietuvai, nes jos 15 proc. didesnės nei Latvijai ir Estijai. Dėl šios priežastis Lietuva "Gazprom" yra apskundusi Europos Komisijai. Ginčą turėtų spręsti Lietuvos teismai ir Stokholmo arbitražas.

Ragina parodyti lankstumą

Opozicija paragino premjerą parodyti lankstumą derybose su "Gazprom", kad būtų pasiekti susitarimai dėl dujų kainos sumažinimo Lietuvai.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė mano, kad A.Kubilius turėtų "elgtis apgalvotai ir pragmatiškai, nes nuo šių derybų rezultato gali priklausyti tolimesnė dujų kaina Lietuvai, o kartu – šildymo kaina vartotojams".

"Ne kartą raginome energetikos ministrą Arvydą Sekmoką ir ministrą pirmininką sudaryti derybų grupę dėl dujų kainos Lietuvai, tačiau, kiek mums žinoma, iki šiol tokios grupės nebuvo, o ir derybų rezultatai toli gražu nedžiugina. Nuolat brangstantis šildymas vis labiau slegia Lietuvos vartotojus. Pagaliau premjeras ryžosi susitikti su vienu iš "Gazprom" vadovų. Norėtųsi tikėti, kad šios derybos ilgainiui duos vaisių", – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė B.Vėsaitė.

Jos teigimu, "Lietuvos žmonės jau ir taip prarado labai daug, mokėdami už dujas brangiau negu Latvija ir Estija".

Politikė priminė, kad gamtinių dujų kaina sudaro 70 proc. visos šilumos kainos. Todėl parlamentarė paragino premjerą "elgtis pragmatiškai ir beatodairiškai neprisiimti ES reikalavimų".

Pasak Seimo narės, "Trečiasis energetikos paketas yra pats griežčiausias, nei Latvija, nei Estija, nei Suomija, kurios taip pat turi izoliuotas dujų rinkas ir vieną tiekėją, neprisiėmė šio įsipareigojimo, kol neišspręstos visos problemos".

"O problemos būtų išspręstos, jei Lietuva būtų perėjusi prie biokuro, jei šių metų biudžete būtų buvęs numatytas biokuro katilinių įrengimas didesniu mastu. Aš pati siūliau, kad biokuro katilinėms įrengti būtų skirta 150 mln. litų. Deja, į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, o ES lėšos ištirpo kaip cukrus, nes apytiksliai reikėtų kokių 4 mlrd. litų. Tad kol nesame pasiruošę šilumą gaminti iš atsinaujinančių vietos šaltinių, tol nereikėtų skubėti įgyvendinti Trečiojo paketo. Siūlome pasigailėti Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių daugiabučiuose, nes šildymas praryja visas pensininkų ir jaunų šeimų pajamas", – teigė socialdemokratė.