GROŽIS VISIEMS

Floristai jaučiasi bejėgiai prieš turgų

Gyvos gėlės - meilės, gyvybės, mirties liudininkės, gebančios suminkštinti bet kurios moters širdį, skirtos išreikšti dėkingumą ar pagarbą. Nors ir laikinas jų grožis traukia akį turguje, maisto prekių parduotuvėse, gėlių salonuose, gatvėje prekiaujančios moteriškės rankose ir net baruose, kur raudona rožė „patiekiama“ ant stalo tarsi koks kepsnys. Kelis šimtus kainuojanti puokštė nesunkiai pasieks ir bet kokioje pasaulio šalyje gyvenantį žmogų. Tačiau bergždžiai floristas įtikinės dešimtinę kumštyje suspaudusį žmogų rinktis originalią, bet brangią puokštę: Klaipėdos gėlių rinkoje vis dar vyrauja turgaus mados.

Dovanoja rusėms

Pastaraisiais metais šiek tiek prakutę lietuviai vis labiau populiarina gėlių siuntimo į kitas šalis paslaugą. Su gėles į visas pasaulio šalis pristatančia tarptautine organizacija „InterFlora“ jau dešimtmetį bendradarbiauja klaipėdiečio Sigučio Kaminsko gėlių salonas „EuroFlorist“. Jis - vienintelis šios paslaugos koordinatorius Lietuvoje. Pasak žymaus floristo, uostamiestis šiuo metu lenkia visus kitus Lietuvos miestus: gėlių iš kitų kraštų klaipėdiečiai gauna daugiausiai. Kaip ir patys gausiausiai jas dovanoja. Pigiausia iš „InterFloros“ katalogo užsakyta puokštė kainuoja 190 Lt. Tačiau galima išsirinkti ir už 1 200 Lt. Vienu metu daugiausia gėlių buvo išsiunčiama į Vokietiją. Pastaruoju metu dominuoja Italija, Anglija, Amerika. Iš tų kraštų į Lietuvą dažniausiai gėlės dovanojamos ne lietuvėms, o rusaitėms.

Lankosi šnipai

Paklaustas apie tai, kokios gėlės vertinamos įvairiuose kraštuose, daug po pasaulį keliavęs ir tarptautiniuose floristikos konkursuose dalyvavęs S.Kaminskas teigia, jog labai skiriasi Europos, Amerikos, Rusijos klientų skonis, Tarkime, Šveicarijoje vestuvių papuošimui skirtoms gėlėms išleidžiama maždaug 30 tūkst. Lt. Pati didžiausia suma vestuvių gėlėms Klaipėdoje buvo 500 Lt. S.Kaminsko teigimu, nuotaka, išgirdusi, jog vestuvinė puokštė kainuoja 50 Lt, apsisuka ir nukulniuoja į turgų.

Gėlių kainos Lietuvoje didesnės negu Skandinavijoje. Tačiau už puokštės sukūrimą „EuroFlorist“ dizaineriai neima nė cento. Tuo tarpu Skandinavijoje gėlės kainuoja 100, o už kompozicijos sukūrimą klientas sumoka net 700 Lt. S.Kaminsko teigimu, pats brangiausias dalykas puokštėje - idėja. „Mes idėjas pardavinėjame pigiai“,- juokėsi S.Kaminskas, neslepiantis, jog salone nuolat apsilanko „šnipai“, kurie akimis „nufotografavę“ įdomią puokštę netrukus ją įgyvendina. „Visa floristika - didžiulis plagijavimas“,- įsitikinęs „EuroFlorist“ savininkas.

Kupini prietarų

Neseniai Ispanijoje vykusiame Europos floristikos čempionate, kuriame dalyvavo S.Kaminskas, galima buvo išvysti stulbinančias gėlių kompozicijas su lazeriais, fantastišku apšvietimu, vandeniu, nuotraukomis. Lietuvai toks gėlių menas dar neprieinamas. Ne tik dėl plonų piniginių: kol kas gėlių madą diktuoja turgus. „Kol žmonės pirks turguose, neišvengsime pigių, tačiau neskoningų puokščių pasiūlos“,- teigė S.Kaminskas, prieš dešimtmetį Klaipėdoje įkūręs pirmąjį gėlių saloną ir juokaujantis, jog iki šiol yra „apsinuodijęs“ gėlėmis.

Trečius metus veikiančios gamtos studijos „Puokštė“ floristė Lena pasakojo, jog klaipėdiečių požiūrio į gėles neįmanoma apibendrinti. Vieni, užsukę į studiją, pageidauja tik klasikos, kiti sušunka: „Bet kas, tik ne rožės!“

Vis dėlto, Lenos teigimu, originalūs dalykai labiau pastebimi. Žmonės ateina bent jau pasigrožėti. Kartais į studiją, kurios darbuotojos teigia stebinčios gamtą ir iš jos pasisemiančios idėjų, žmonės užsuka vedini blogos nuotaikos, o čia, akimirką pasisukinėję tarp augalų, atgauna dvasinę pusiausvyrą.

„Puokštės“ darbuotojoms teko iš augalų kurti smuiko raktą, kortą, laivą, puošti batus ir daryti puokštę, skirtą kinui. Jos pastebi, jog pirkdami gėles žmonės vis dar kupini prietarų. Vieni vengia geltonos, vadindami neapykantos spalva, kiti neperka tamsių spalvų gėlių, esą nešančių nelaimę. Kartais aplenkiami įdomūs, tačiau spygliuoti augalai, esą galintys sukiršinti.

Siūlo ir baruose

Egzistuoja ir agresyvesnis gėlių pateikimo klientui būdas: vis dažniau gėles bandoma įsiūlyti pačiose netikėčiausiose vietose. Jau ne pirmi metai Herkaus Manto gatvėje banko ir prabangios parduotuvės nišoje apsistoja dvi pagyvenusios moterys, vėlyvą vakarą praeiviams siūlančios pirkti gėlių. Žiemą vasarą stoviniuodamos gatvėje, moterys pardavinėja ne savo, o žmogaus, gyvenančio Kretingoje, užaugintą turtą. Baukščiais žvilgsniais nužvelgusios praeivius, kartais jos drįsta garsiai pasiūlyti 3 - 7 Lt kainuojančių rožių.

Tuo tarpu besilankantieji baruose pastebėjo savaitgalių vakarais pasirodančias maloniai besišypsančias merginas su rožėmis dailiuose krepšiuose. Priėjusios prie staliukų, kur sėdi porelės, jos mandagiai pasiūlo vyriškiui savo damai nupirkti gėlių. Tokioje dviprasmiškoje situacijoje atsidūrę vyrai neslepia pasijutę nemaloniai ir tarsi šiek tiek prievartaujami. Ne geriau jaučiasi ir dailiosios lyties atstovės, puolančios įnirtingai tvirtinti, kad joms visai tų gėlių nereikia.

Pardavinėjo ne save

Klaipėdietė Daiva, sumaniusi prisidurti prie stipendijos, kelias savaites dirbo „gėlių mergaite“. “Gal aš buvau per daug jautri, tačiau taip ir norėdavosi prie manęs besikabinėjantiems girtiems vyrams sušukti: „Ne save, o gėles pardavinėju!“,- pasakojo Daiva. Vyrai merginą liesdavo, laidydavo juokelius. Daiva labai atkakliai apibrėždavo savo, gėlių pardavėjos statusą. Be to, ją visada lydėjo ir slapta stebėjo šeimininkas, pasiūlęs šį darbą. Jis ne tik tiekė gėles, vežiojo Daivą į prekybos vietas, bet ir atliko apsaugininko funkciją. Dažniausiai būdavo aplankomi prabangiausi Klaipėdos barai, restoranai, klubai, kur rinkdavosi turtinga publika. Rožes Daiva siūlydavo savaitgaliais nuo 21 valandos iki vidurnakčio. Nuo vienos už 10 Lt parduotos rožės Daiva gaudavo vieną litą, ir per vakarą besisukinėdama tarp pramogaujančių žmonių uždirbdavo nuo 30 iki 50 Lt.