Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

„Suprantame, kad prognozės gali nepasiteisinti, nes bandome pataikyt į bėgantį taikinį, kiek kitais metais augs darbo užmokestis nežinom, Finansų ministerija prognozuoja 6,5 proc., mes tuo pasitikim su atsarga“, – antradienį pristatydamas švietimo biudžetą sakė G. Jakštas.

„Turime sutarimą, kad jeigu paaiškės, kad atlyginimai vidutiniai šalyje auga reikšmingai greičiau, biudžetą reikės peržiūrėti, kad tas didinimas nuo kitų metų rugsėjo galbūt bus ir didesnis, jei to prireiks, kad pasiektume įsipareigojimą. Pagal dabartinį planą turėtume pasiekti 130,7 proc., jei Finansų ministerijos prognozės pasiteisins“, – teigė jis.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį suabejojo, ar ministerijai pavyks įgyvendinti pažadus, nes Lietuvos banko ir Europos Komisijos prognozės dėl užmokesčio augimo yra optimistiškesnės ir viršys 7  proc.

Kaip skelbia ministerija, numatoma, kad kitąmet švietimui bus skiriama 496 mln. eurų, arba 14 proc., daugiau negu šiemet. Daugiausia papildomų lėšų, 352,6 mln. eurų, suplanuota skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.

Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujina pedagogų streiką, rengia mitingą prie Seimo.

LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.