Prie bankroto prarajos atsidūrusio "Lietuvos ryto" savininką ir vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską kol kas išgelbėjo bankas "Snoras". Analitikai nuogąstauja, kad už šio sandorio gali slypėti Kremliaus interesai.

Labai nemalonus sandoris

G.Vainauskui ryžtis tokiam žingsniui turėjo būti itin nemalonu. Taip nemalonu, kad apie šį sandorį jis taip ir neišdrįso paskelbti "Lietuvos ryto" dienraštyje, tik dienraščio interneto portale šmėstelėjo nedidelė žinutė.

Iki praėjusių metų vidurio atrodė, kad G.Vainausko verslas pasiekė sėkmės viršūnę – pagrindinis dienraštis ir kiti leidiniai buvo pilni reklamos, krepšinio klubą rėmė bene visos didžiausios šalies bendrovės.

Tačiau pasaulinė ekonominė krizė, Lietuvą užklupusi tarsi perkūnas iš giedro dangaus, G.Vainauskui smogė į saulės rezginį.

"Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės uždirbamos pajamos ėmė nė iš tolo neprilygti išlaidoms. Pirmieji bandymai taupyti – atleisti dalį darbuotojų, apkarpyti jų atlyginimus – nepadėjo. Teko paaukoti kelis žurnalus ir regioninius leidinius: "Panevėžio rytą" Panevėžyje, "Laikinąją sostinę" Kaune ir "Sostinę" Vilniuje. Dramatiškai suplonėjo ir pagrindinis dienraštis "Lietuvos rytas", atsisakęs dalies daugybę metų leistų priedų. Mažai darbų teturi iki tol puikiu pajamų šaltiniu buvusios dvi spaustuvės, o ambicingas televizijos projektas tik ryja pinigus be jokios vilties gauti pelno.

Gelbėja nuo bankroto?

Virš "Lietuvos ryto" pakibo reali bankroto grėsmė. "Lietuvos ryto" grupės finansinės skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 102 mln. litų, o tipinės veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) 2008-aisiais buvo 24,6 mln. litų. Pats "Lietuvos rytas" šiemet prognozuoja 10–20 mln. litų nuostolius, pernai jie buvo 6,1 mln. litų, todėl skolų ir EBITDA santykis bus dar prastesnis", – dienraščiui "Verslo žinios" sakė savo pavardės nenorėjęs skelbti rinkos analitikas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius, komentuodamas "Snoro" pranešimą, kad 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų įsigijęs bankas finansiškai sustiprins bendrovę, savo pavardės neslėpė, bet pasakė tą patį: "Raktiniai žodžiai šiame pranešime – "finansiškai sustiprins bendrovę". Vadinasi, buvo finansinių sunkumų. Bet tai jau buvo vieša paslaptis."

Banko "Snoras" valdoma antrinė įmonė "Snoro Media Investicijos" už 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų sumokės 20 mln. litų ir taps didžiausiu šios žiniasklaidos grupės akcininku. Tiesa, analitikai mano, kad tų 20 mln. litų "Lietuvos rytui" užteks tik iki metų pabaigos, o paskui teks ieškoti naujų gelbėtojų.

Akivaizdu, kad solidi "Snoro" finansinė injekcija visų "Lietuvos ryto" bėdų neišspręs. "Lietuvos rytas" jau nusprendė Ozo pramogų parke turimą krepšinio areną parduoti viešajai įstaigai "Krepšinio rytas". Vienas "Lietuvos ryto" akcininkų Vidmantas Strimaitis tikino, kad "Lietuvos ryto" vardu pavadinta arena parduodama siekiant atsisakyti nepagrindinės veiklos.

Arena buvo statoma "Lietuvos ryto" lėšomis, o viešajai įstaigai "Krepšinio rytas", kuriai priklauso "Lietuvos ryto" krepšinio komanda, bus perleista už jos balansinę vertę. "Lietuvos ryto" komandos interneto tinklapyje skelbiama, jog 2005 m. baigtos arenos statybos kainavo apie 8 mln. litų.

Šis sandoris keistas tuo, jog viešoji įstaiga "Krepšinio rytas" ir jai priklausanti "Lietuvos ryto" krepšinio komanda yra labai glaudžiai susijusi su G.Vainausku. Jis yra "Lietuvos ryto" krepšinio klubo prezidentas, o klubą valdo jo sūnus Jonas Vainauskas.

Pavojingas ginklas

Žiniasklaidos analitikai neslepia, kad "Snoro" sprendimas įsigyti dalį "Lietuvos ryto" akcijų atrodo abejotinas. Bankas tikina, kad iš šios investicijos laukia tik finansinės naudos. "Būsime finansinis investuotojas. Matome, kad dabar palankus metas investuoti, be to, tikime, kad mūsų investicijos vertė augs", – BNS sakė bendrovės "Snoro Media Investicijos" valdybos pirmininkas ir "Snoro" viceprezidentas Naglis Stancikas. Tačiau šiais žodžiais mažai kas tiki.

"Šiandien, kai bankai turi sunkumų ir žiniasklaida taip pat, kyla įtarimas, ar bendrai susijungę jie užtikrins žurnalistų laisvę teikiant visuomenei informaciją apie šalies bankų finansinę padėtį ir problemas?" – abejoja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius.

Savaitraščio "Atgimimas" kalbinta advokatė Liudvika Meškauskaitė neabejoja, kad naujieji "Lietuvos ryto" savininkai turės įtakos turiniui, nes kitokios naudos iš šios investicijos neįmanoma išspausti. "Jei dėl pelno, tai žiniasklaidos verslas dabar nepelningas. Matyt, siekia valdyti informaciją – reguliuoti, ką ir kaip pateikti, kur sudėti akcentus."

"Verslo žinių" cituotas neįvardytas rinkos specialistas taip pat mano, kad "Snoras" turi kitų tikslų. "Seime šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, leisiantis Vyriausybei garantuoti iki 3 mlrd. litų paskolas šalies bankams. Žinant, kad "Snoras" 2010 m. gegužę turi išpirkti obligacijų emisiją eurais, valstybės garantija leistų ją nesunkiai refinansuoti. Indėlininkų pasitikėjimą taip pat sustiprins sąsajos su "Lietuvos ryto" krepšinio klubu", – aiškino specialistas.

Pasak ekspertų, įtakingiausios Lietuvos žiniasklaidos grupės savininku tapęs "Snoras" įgijo didelį pranašumą prieš konkurentus. Pavyzdžiui, prieš "Swedbank", kuriam "Lietuvos rytas" skolingas dešimtis milijonų litų už naujos spaustuvės įrangą. Banko valdoma žiniasklaidos grupė gali paspausti valdžią priimti jam reikiamus sprendimus ir paskelbti konkuruojantiems bankams nenaudingą informaciją. Toks ginklas būtų ypač galingas ir pavojingas tuomet, jei Lietuvoje veikiantys bankai patirtų finansinių bėdų arba kiltų indėlininkų panika.

Likimo ironija

Ironiška, bet antirusiškomis nuostatomis ir retorika iki šiol garsėjęs "Lietuvos rytas" atiteko bankui, kurį jau daug metų valdo rusiškas kapitalas.

Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas valdo 68,95 proc. "Snoro" akcijų, o banko prezidentas R.Baranauskas – 25,10 proc. Pagrindinio banko "Snoras" savininko V.Antonovo tėvas Aleksandras Antonovas yra įtakingas Rusijos verslininkas, vadovaujantis verslo grupei "Konvers Group". A.Antonovas Rusijos žiniasklaidos siejamas su Kremliumi ir jam ištikimais oligarchais. Beje, šį pavasarį Maskvoje buvo pasikėsinta į A.Antonovą. Verslininkas patyrė gyvybei nepavojingų sužeidimų. Rusijos žiniasklaida skelbė, kad į A.Antonovą kėsinosi čečėnų tautybės nusikaltėliai.

Į dar nemalonesnę istoriją "Snoras" buvo patekęs 2002 m., kai naujai išleistų 1,2 mlrd. litų vertės "Snoro" akcijų norėjo įsigyti Monako kunigaikščių Grimaldi giminės atstovu prisistatęs Jeanas Philipas Iljesku de Grimaldi. Tačiau šioms investicijoms kelią užkirto Valstybės saugumo departamentas, kuris nustatė, kad ponas Grimaldi su Monako kunigaikščiais neturi nieko bendra, o už jo galėjo stovėti su Rusijos nusikalstamu pasauliu susiję asmenys.

Įžvelgia Kremliaus interesus

Politikai, verslininkai ir žiniasklaidos ekspertai baiminasi ir politinių šios investicijos padarinių.

Neseniai didelį šurmulį sukėlė vienas įtakingiausių šalies verslininkų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, pareiškęs, kad Rusijos kapitalas aktyviai domisi galimybėmis įsigyti Lietuvos žiniasklaidos priemonių. Pasak B.Lubio, jam taip pat siūlyta parduoti savo žiniasklaidos priemones, bet jis atsisakęs.

"Bus blogai, jei savo žiniasklaidą imsime pardavinėti tiems, kuriuos du dešimtmečius kritikavome. Tai ne tik "Lietuvos ryto" akcijų klausimas: problema yra daug didesnio masto. Šiandien yra ir daugiau pasiūlymų parduoti žiniasklaidos priemones, sklindančių iš tos pusės. Mane tai šiek tiek jaudina. ...> Žiniasklaida nėra vien verslas: ji taip pat yra tautos saviraiškos, nuomonių formavimo priemonė", – interviu naujienų portalui delfi.lt pareiškė B.Lubys.

Rusijos kapitalo investicijos į "Lietuvos rytą" kelia nerimą net Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Liberalų ir centro frakcijos Seime seniūnas Artūras Zuokas savo interneto tinklalapyje pranešė, kad D.Grybauskaitė per šią savaitę prezidentūroje vykusį susitikimą su Seimo frakcijomis taip pat užsiminė apie rusų kapitalo veržimąsi į Lietuvos žiniasklaidos verslą.

Įstatyme palikta landa

Visuomenės informavimo įstatymas draudžia finansinėms institucijoms tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemones, tačiau bankas "Snoras" šią įstatymo nuostatą labai lengvai apėjo įsteigęs antrinę bendrovę "Snoro Media Investicijos".

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius suabejojo, ar bankas teisėtai investuoja į dienraštį. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, dalyvaudamas D.Radzevičiaus Žinių radijuje vedamoje laidoje "Žiniasklaidos anatomija", pripažino, kad įstatymuose palikta landa. A.Anušauskas žadėjo pasidomėti šia problema, tačiau netryško noru pateikti įstatymo pataisas ir kuo greičiau ją išspręsti.