Vietos gyventojai bijo

Pabradės gyventojos Marijos namai – vos už kelių žingsnių nuo ten, kur Švenčionių rajono meras pasiūlė įkurdinti nelegalius migrantus. Marijai mero planas – tikrai staigmena. Ilgus metus čia gyvenanti moteris pro savo namų langus regėjo ramybę, o štai dabar gresia išvysti net tūkstantį iš Baltarusijos į Lietuvą nelegaliai atbėgusių užsieniečių.

„Baisūs dalykai. Aš suprantu, kad yra ir žmonių, kuriems sunku, kad yra problemų, kad yra karų, viso šito pilna pasaulyje. Bet prie ko čia mes, mūsų šeima, mano vaikas mažametis? Aš nenoriu visiškai matyti svetimų žmonių“, – guodėsi Marija.

Jos kaimynai jau svarsto, kaip reikės gintis, jie į jų duris pasibels iš pasieniečių rankų ištrūkęs migrantas: „Kaip gintis mums, jeigu ateis? Yra policija tik, o daugiau kas? Į Briuselį nepaskambinsi“, – sakė vienas vietinis gyventojas.

Aš nenoriu visiškai matyti svetimų žmonių.

Jam antrino kita moteris: „Na, nelabai būtų, jei čia kareiviai vaikščiotų. Vis tiek saugosiuosi, negalėsiu taip palikti. Ir baisu, ir tokia nežinomybė, kas bus“.

Švenčionys – daugiausia nelegalių migrantų priėmusi savivaldybė. 433 – tiek jų apgyvendinta užsieniečių registracijos centre ir dar trijose užkardose. Ir tai – ne pabaiga. Švenčionių rajono meras rado dar dvi vietas, kur galėtų būti įkurtas migrantų miestelis.

„Esu numatęs kelis sklypus, kur galbūt galėtų atsirasti modulinių konstrukcijų nameliai“, – komentavo Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius.

Sostinė pasiruošusi

Dėl patalpų užsieniečiams Vidaus reikalų ministerija kreipėsi ne tik į Švenčionių, bet ir į visas Lietuvos savivaldybes. Bet, anot M. Sinkevičiaus, dauguma savivaldybių neturi tinkamų patalpų: „Tikrai savivaldybės gi neturi bendrabučių laisvų, užkonservuotų, neturi kažkokių kolonijų ar sporto bazių, kurios tik ir laukia migrantų. Jeigu mes turime ką pasiūlyti, dažniausiai tai yra nunykę darželiai, mokyklos, švietimo įstaigos“.

Premjerė ramina, kad savivaldybių prašo migrantus priglausti ne amžinai, o tik dešimčiai dienų, kiek trunka privaloma izoliacija dėl koronaviruso.

„Vyriausybės planas yra turėti kiek įmanoma daugiau kompaktiškų vietų, kuriose šie žmonės būtų laikomi iki prašymo nagrinėjimo pabaigos. Mes tikrai neturime intereso blaškyti žmones mažomis grupelėmis po įvairias Lietuvos savivaldybes, nes tai didina kaštus ir pačiai vyriausybei“, – aiškino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Nors dauguma savivaldybių migrantų baidosi, yra ir pasiruošusių juos priimti. Viena jų – Druskininkai. Meras rado atokų, toli nuo kurorto esantį pastatą Švendubrės upių pasienio kontrolės punkte. O štai Vilnius pateikė visą sąrašą: tris laisvus pastatus ir dar keturis laikinam migrantų apgyvendinimui. Iš viso sostinė galėtų priglausti 250 užsieniečių.

„Tikrai ne viešbučiai ir tikrai ne mokyklos. Vietos nebus labai patogios, bus minimalios humanitarinės sąlygos užtikrintos, bet tikrai nebus komforto. Ieškom labiausiai to, kas būtų panašu į mokyklos sporto salę, bet nebūtų sporto salė“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Sostinė pasiruošusi migrantams atverti pataisos namus, buvusius vaikų globos namus, bendrabučius.

Savivaldybės norėtų, kad užsieniečiai būtų apgyvendinti ne jų, o valstybei priklausančiose pastatuose. „Tą mes beveik pažadėjome, kad ieškosime valstybės valdomo turto. Bet lieka klausimų su logistika, su higieninėm priemonėm, su techniniu aptaravimu“, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Kol šalies viduje ieškoma, kur migrantus apgyvendinti, Lietuvos-Baltarusijos pasienyje planuojama statyti papildomą fizinį barjerą, kuris turėtų atgrasyti į šalį nelegaliai plūstančius užsieniečius.

„Tikrai neina kalba apie kažkokią mūro sieną ar apie kažkokią geležinę sieną, bet kalbame apie „concertinos“ tipo užtvarą, tokią, kokią naudoja kariuomenė savo tikslais“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Iš viso šiemet jau sulaikyta 1,5 tūkst. nelegalių migrantų. Didžioji dalis jų – irakiečiai, bet yra atvykstančių ir iš Afrikos. Tiesa, Vidaus reikalų ministerija sako, kad iš čia srautas mažėja. Migrantus jau priglaudusios penkios savivaldybės.