Kovo 11-ajai skirtame iškilmingame Seimo posėdyje parlamento vadovė Irena Degutienė prisiminė neseniai amžinybėn išėjusį Tautos dainių, poetą Justiną Marcinkevičių.

Primindama, kad greičiau nei po metų nuo 1990-ųjų kovo 11 dienos, kai Lietuva paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, žmonėms teko laisvę ginti krauju Sausio 13-ąją, I.Degutienė pacitavo tuomet pasakytus poeto žodžius: „Pabudome laisvei – ir iš karto prieš mus iškilo tankai ir automatų vamzdžiai. Beginklė, tiktai su užrašu „Lie-tu-va!“ lūpose, tauta atrėmė agresiją ir atsiklaupė apraudoti žuvusiųjų. Padėjome ant jų kapų amžiną skausmo ašarą, nevystančią meilės gėlę ir neužgesinamą atminties žvakę. Tapom didesni žuvusiųjų didvyriškumu, jų stovėjimu ir laikymusi. Tie žmonės nepozavo mirčiai ir fotoobjektyvui – jie buvo laisvi, ir už tai vienus sutraiškė tankai, kitus pakirto automatų serijos. Jie išėjo į amžinąją Lietuvą“.

Pasak Seimo pirmininkės, J.Marcinkevičius šiuos žodžius parašė „tarsi žvelgdamas į būsimąjį laisvės dvidešimtmetį“.

„Kiek jame amžinosios Lietuvos, pagrįstos idealais ir vertybėmis, sąžine ir teisingumu, kantriu darbu ir pareiga? Ir kiek vienadienės Lietuvos – kaip progos greitai praturtėti savo tautiečių ir bendrapiliečių sąskaita, pozuojančios savo materialine gerove, tačiau neturinčios nieko bendro su žmogiškuoju solidarumu, su pačiu žmogiškumu Lietuvos? Teatsako į šį klausimą kiekvienas sau – pagal savo sąžinę“, - kalbėjo I.Degutienė

Istorinėje Kovo 11-osios salėje vykusiame iškilmingame Seimo posėdyje parlamento vadovė sakė, kad Nepriklausomybės atkūrimo Aktas yra „ne tik dokumentas, kurį galima padėti į muziejų po stiklu ir prieš iškilmingus minėjimus nuvalyti dulkes“, bet ir „įsipareigojimas veikti: kantriai, negailint nei jėgų, nei laiko, tikint savo darbo prasme ir šalia esančiu žmogumi“.

I.Degutienė minėjo, kad dvidešimt laisvės metų turėtų pakakti siekiant „atsikratyti sovietinio palikimo, išmesti jį iš minčių ir darbų, tapti iš tikrųjų laisviems“.

„Juk ir per tuos metus būta daug žavių ir šviesių dalykų – pradedant svetimos kariuomenės išvedimu, mūsų realiu grįžimu į Europą ir baigiant nuostabiais meno kūriniais ar istorinėmis sportininkų pergalėmis. Visa tai yra, visa tai mus palaiko ir stiprina. Tačiau to negana. Lietuvai būtina susitelkti, ji turi tapti vieningesnė, labiau pasitikinti, žmogiškai šiltesnė ir, be abejo, teisingesnė. Kaip jau minėjau anksčiau, Lietuvai būtina susigrąžinti Kovo 11-osios dvasią. Sunku, tačiau kito kelio neturime. Ir tuo esame panašūs į 1990-ųjų tėvynę. 1990-ųjų Kovo 11-ąją Lietuva įrodė: galime padaryti labai didelius darbus, tereikia tikėjimo ir pasitikėjimo – žmogumi, tauta, valstybe, Aukščiausiuoju“, - baigė savo kalbą Seimo pirmininkė.