Nesutarimų tarp Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusios religinės bendruomenės narių rezultatai - apleista, be bokšto likusi cerkvė, nesutvarkyti nuosavybės dokumentai, miglotas maldos namų remonto finansavimas.

Valdžia siūlė 30 tūkst. litų avarinės būklės maldos namams Jurgeliškėje remontuoti, bet dėl sentikių nesutarimų ji remontuota nebuvo. Nuvirtus kupolui, dabar sentikiai prašys iš Europos Sąjungos kone trigubai didesnės sumos, rašo "Lietuvos rytas".

Į Kultūros vertybių registrą įrašytos cerkvės architektūra - išskirtinė. Panaši tėra dar viena Rusijoje.

Kol sentikiai vaidijosi, Jurgeliškės cerkvėje kelerius metus niekas nesimeldė. Galiausiai nuvirto maldos namų bokštas. Dabar čia ispanai ketina sukti kino juostą apie karą.

Bokštui nuvirtus paaiškėjo, kodėl taip atsitiko: per kupolą dengusias metalines čerpes ilgus metus tekėjo lietaus vanduo ir medinės sijos supuvo.

Dabartinis Jurgeliškės sentikių bendruomenės pirmininkas Aleksandras Necvetnas saugo 1929 metų dokumentą, kuriame rašoma, kad jo prosenelis Pavelas Necvetnas gavo leidimą statyti bokštą. Taigi bokštas išlaikė aštuonis dešimtmečius.

Jurgeliškės cerkvei ir šventiko namui remontuoti prireiks mažiausiai 70 tūkst. litų. Tačiau gali paaiškėti, kad darbai kainuos gerokai daugiau.

Prieš kelerius metus, kai kupolas dar buvo nenuvirtęs, būtų pakakę kuklesnės sumos. Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų, bet besikivirčijantys sentikiai nesugebėjo pinigais pasinaudoti.

Kai nuvirto cerkvės bokštas, Švenčionių rajono savivaldybė skyrė 8 tūkst. litų atsiradusiai didžiulei kiaurymei laikinai uždengti.

Remonto imtis trukdo ir nesutvarkyti nuosavybės dokumentai. Pavyko archyve rasti 1976 metų raštą, kuriame rašoma, kad cerkvė ir šventiko namas perduodami religinei bendruomenei. Tačiau teisininkams užkliuvo žodis "perduodami". Jų nuomone, tai dabar nėra pagrindas statinius registruoti kaip Jurgeliškės bendruomenės nuosavybę.

"Nors statėme cerkvę mes, sentikiai, tas vienas žodis viską sujaukia. Jeigu būtų parašyta, kad cerkvė mums grąžinama, viskas būtų kitaip", - teigia A.Necvetnas.

Jei nepavyks įrodyti, kad cerkvė priklauso sentikiams, teks kreiptis į teismą. Tai dar ilgiau užtruks. O kol nesutvarkyti nuosavybės dokumentai, finansinės paramos negalima gauti.

Jurgeliškė - sentikių kaimas. Iš 109 gyventojų tik kelios šeimos - lietuvių.

Pirmieji sentikių maldos namai Jurgeliškėje buvo pastatyti XVIII amžiaus pirmojoje pusėje. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais pastatas sudegė.

Iki šiol išlikusi cerkvė baigta statyti 1935 metais. Ji iškilo iš tikinčiųjų aukų, o statybos darbus inicijavo vietos šventikas Josifas Mažuto.

Jurgeliškės cerkvė - išskirtinis senovinės rusų medinės architektūros statinys. 2006 metais pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir yra vienas originaliausių Lietuvoje.