„Italų kalba, kaip panašiausia į lotynų, stipriai prisidėjo formuojant nemenką dalį Europos kalbų leksikos, tai pastebima netgi kitos kilmės kalbose, tokiose kaip anglų. Šis kultūrinis statusas jai leidžia iki tam tikros ribos būti bendravimo priemone ne tik su ispanais ir portugalais, bet ir kitur pasaulyje. Visada primenu, kad italų Niujorke yra daugiau nei lietuvių Vilniuje“, – pažymi jis

Pasak doc. dr. S. M. Lanzos, italų kalba yra paplitusi kaip antroji (ne oficialioji) tokiose valstybėse kaip Argentina, Australija, Kanada. Pagrindinė priežastis, kodėl ši kalba populiari įvairiuose pasaulio kampeliuose, yra turtinga italų kultūra. Kalbėjimas itališkai atneša didelę naudą ir dirbantiems tarptautinėje aplinkoje, taip pat ir Lietuvoje.

„Per maždaug 25-erius metus, mano praleistus Lietuvoje, taip išsiplėtė ryšiai su Italija, kad net nepaliekant Lietuvos galima įsidarbinti italų įmonėje. O pačioje Italijoje lietuviai yra labai vertinami kaip darbo jėga dėl to, kad yra užaugę daugiakalbėje aplinkoje ir geba adaptuotis“, – paaiškina dr. Stefano M. Lanza, papildydamas, kad jo atstovaujamame universitete siūlomos italistikos studijos yra vertingos ne tik siekiant karjeros. „VDU studijos kuria asmenybes, ne darbuotojus“, – pažymi jis.

Parengė du žodynus

S. M. Lanza ne tik sklandžiai kalba lietuviškai, bet ir yra kalbininkas, jau daugiau nei dvidešimtmetį besidomintis lietuvių kalba. Lietuvoje jis baigė lituanistikos doktorantūros studijas ir išleido lietuvių–italų ir italų–lietuvių kalbų žodynus. Pasak jo, šios kalbos turi daug skirtumų: pirmiausia minėtini sudėtingas lietuvių kalbos tarimas ir nepaprastai išvystyta morfologija. „Kita vertus, tai ne tik reiškia, kad lietuviams pirma pažintis su italų kalba yra lengva dėl jos sąlyginio paprastumo, bet ir kad sėkmę garantuoja pradėti nuo esamų panašumų, ypač tai, kas susiję su sakinio struktūra, su leksikos bendrybėmis ir t. t.“, – sako pašnekovas.

Kultūriniai skirtumai tarp italų ir lietuvių, pasak S. Lanzos, apipinti stereotipų, nors juose yra ir tiesos. „Kultūros atžvilgiu lietuviai yra europiečiai, tai yra jų praeitis, su tam tikrais apribojimais dėl istorinių aplinkybių, yra paremta Vakarų ir klasikiniu pasauliu. Žinoma, lietuviai turi ir nemažai savitumo, iš tautosakos, tradicijos. O visa kita – daugiau mažiau stereotipai su tiesos lašeliu, kai kalbama apie italų temperamentą, dolce vita ir kūrybiškumą. Na gerai, italai negamina nei cepelinų, nei šaltibarščių“, – šypteli VDU docentas, kuris taip pat yra Dante Alighieri draugijos Kauno komiteto pirmininkas ir iždininkas.

Italijoje lietuviai yra labai vertinami kaip darbo jėga dėl to, kad yra užaugę daugiakalbėje aplinkoje ir geba adaptuotis.

Didžiausios stiprybės

Artimiau susipažinti su italų kalba ir literatūra, Italijos istorija ir kultūra kviečia VDU siūloma bakalauro studijų programa „Užsienio kalbos ir kultūros: Italistika ir romanų kalbos“. Pasak šios programos vadovės, dr. Jurgitos Macijauskaitės-Bondos, šios studijos yra unikalios ne tik dėl  turinio, kuris pritaikytas šiuolaikiniams studentams, bet ir dėl to, kad čia dauguma dėstytojų yra gimtakalbiai.

„Visi studentai italų kalbos mokosi su dėstytojais italais. Į studijų programą priimame ir mokančius italų kalbą, ir norinčius jos mokytis nuo pradžių, tad tikrai gali drąsiai stoti net tie, kurie itališkai temoka pasakyti ciao. Atsižvelgdami į studentų turimas kalbos žinias, sudarome jiems tinkančią kalbos mokymosi programą“, – programos lankstumą pabrėžia dr. J. Macijauskaitė-Bonda.

Anot jos, šios studijos taip pat išsiskiria tarptautiškumu – studentai turi galimybę bent vieną semestrą mokytis Italijoje, atlikti praktiką Prancūzijoje, Ispanijoje ar kitose šalyse, o tai yra didelis privalumas ieškant darbo tarptautinėje rinkoje. „Taip pat svarbu paminėti, kad studentams siūlome daug popaskaitinės veiklos, kuri padeda lavinti italų kalbos įgūdžius, didina žinių bagažą, plečia kontaktų ratą. Pavyzdžiui, Italų kalbos klubas renkasi net vasarą“, – pasakoja programos vadovė.

Padeda ne visada

Tyrimai rodo, kad 62 proc. europiečių nemoka anglų kalbos tiek, kad galėtų dalyvauti pokalbyje, o 59 proc. vartotojų Europoje internete naudoja tik savo gimtąją kalbą. Todėl, pasak dr. J. Macijauskaitės-Bondos, šiuo metu rinkoje itin reikalingi darbuotojai, gerai mokantys ne tik anglų, bet ir vokiečių, italų, prancūzų, rusų ir kitų užsienio kalbų.

„Pažymėtina, kad Italija yra viena iš svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių ir yra įtraukta į eksporto ir inovacijų bei turizmo prioritetinių rinkų sąrašą. Nuo 2009 m. veikia Italijos–Lietuvos prekybos rūmai. Taigi italų kalba, literatūra ir kultūra gali atverti daugybę skirtingų kelių“, – tikina pašnekovė, pastebėjusi, kad italų kalba daugeliui siejasi su kultūra, mat šios šalies indėlis į Europos ir pasaulio kultūros ir istorijos paveldą yra neaprėpiamas.

Studijų programa „Užsienio kalbos ir kultūros: Italistika ir romanų kalbos“ kviečia išmokti ne tik italų, bet ir dar vieną iš romanų kalbų – ispanų arba prancūzų, taip pat – daugiau sužinoti apie šių šalių kultūrą. Baigę studijas sėkmingai dirba kultūros, švietimo, turizmo srityse, kalbų mokyklose, leidyklose, užsienio bendrovių padaliniuose Lietuvoje ir užsienyje, valstybinėse ir ES institucijose.